|
Grigolos valanda taryboje
Kretingos rajono savivaldybės taryboje to dar nebuvo - vakar kretingiškis verslininkas Robertas Grigola, girdint 23 tarybos nariams, Savivaldybės administracijos darbuotojams, seniūnijų seniūnams, du kartus pareiškė, jog “damuš” apskritį, jeigu jam pagelbės Kretingos rajono savivaldybės valdžia. Iš anksto (kaip to reikalauja rajono Savivaldybės tarybos darbą reglamentuojantis statutas) įsiprašęs į tarybos posėdį Robertas Grigola iš posėdžiui pirmininkaujančio mero Valerijono Kubiliaus gavo 5 minutes (irgi pagal statutą) savo problemai išdėstyti. Pakalbėjęs tas penkias minutes, verslininkas tarybos narius, Savivaldybės administracijos darbuotojus įvėlė į ilgiau kaip valandą užsitęsusius ginčus, kurie baigėsi be konkretaus sprendimo. R.Grigola tarybai taip išguldė savo problemą: šių metų sausio 22 dieną jis kreipėsi į rajono Savivaldybės administraciją, prašydamas parengti detalųjį planą ir suformuoti žemės sklypą Rotušės a. 1, Kretingoje, kad galėtų “realizuoti savo idėjas ir mintis”. Iki šiol iš Savivaldybės jis negavęs jokio atsakymo. Sužinojo tik tiek, kad dėl atsakymo nepateikimo buvo nubaustas Savivaldybės architektas Jonas Petrulis. Teigdamas, jog žemė Rotušės aikštėje yra valstybės, R.Grigola tikino, jog Savivaldybė turėtų būti ir jam reikalingo detaliojo plano parengimo organizatorius. “Kreipiuosi į tarybą, nes Savivaldybės administracija silpna, ypač Juridinis skyrius. Per penkis mėnesius neatsako, ir būtent man, kai kitiems per 15 dienų atsako”,- žėrė kaltinimus verslininkas, pareikšdamas, jog dėl Savivaldybės administracijos patyrė per 150 tūkst. litų nuostolį bei kad Savivaldybės valdžia kliudo jam įgyvendinti savo tikslą - į buvusį buitinio pastatą (kurio jam priklauso dalis, nes yra ir daugiau savininkų) investuoti apie pusę milijono litų. R.Grigolos pusėn stojo tarybos nariai, taip pat verslininkai Virginijus Brazauskas, Algimantas Šoblinskas, Edmundas Valantiejus. Savivaldybės administracijos juristai Virginija Šoblinskienė, Algimantas Gedvilas atkakliai tvirtino, jog dirba vadovaudamiesi Lietuvos valstybės įstatymais, kurie vienodai taikomi visiems rajono gyventojams. Štai jų pateikta R.Grigolos problemos versija: norint rengti detalųjį planą Rotušės a. 1 sklypui apibrėžti, būtinas apskrities leidimas. Apskritis šio leidimo neduoda, kol tebevyksta tarp apskrities ir R.Grigolos teisminis ginčas dėl R.Grigolos priestatų prie pastato Rotušės a. 1 teisėtumo. Kolegoms pritarė tarybos narys Vitalijus Galuškinas, pareiškęs - jeigu teismas įrodytų, kad statiniai pastatyti savavališkai, tektų juos nugriauti, todėl rengti detalųjį planą, kol nesibaigė ginčas teisme, nėra galimybių. “Jeigu taryba pritartų, ir to teisminio ginčo neliktų. Bylą vis tiek pralošite, man dirba penki juristai. Ir mokėsite bylinėjimosi išlaidas. Ar ne geriau susitarti. Man reikia tik Savivaldybės pritarimo rengti detalųjį planą, o tą apskritį palikite - mes ją “damušime”,- sakė R.Grigola. V.Galuškinas “Pajūrio naujienoms” patikino, jog Savivaldybė negali lemti teismo proceso, pažymėdamas, kad statybas irgi kontroliuoja apskritis, o ne Savivaldybė. Tarybos narė Jovita Vaickienė R.Grigolai be užuolankų išrėžė, kad šis pats yra kaltas dėl susiklosčiusios jam nepalankios situacijos - statydamas priestatus nepaisė kitų pastato bendrasavininkų interesų, statybos darbų leidimo, projekto. “Turėtum dabar ne kaltinti visus, o nuolankiai prašyti, kad tau padėtų”,- patarė jinai. Tarybos narys Antanas Puodys pareiškė, jog statydamas priestatus R.Grigola pažeidė viešąjį interesą. “Nusižengdamas statybos leidimui pastatė ant šaligatvio. Kas važiuoja pro buitinį Chodkevičiaus gatve, eina šaligatviu, žino, kokia eismui pavojinga situacija”,- teigė Antanas Puodys. Merą V.Kubilių sudomino, kodėl R.Grigola ir atsiradus galimybei rengti detalųjį planą nenorėtų iš rajono Savivaldybės perimti plano rengimo organizatoriaus teisių. R.Grigola patikino, jog finansuotų detaliojo plano rengimą, tačiau organizatoriumi būti nenori dėl detaliojo plano procedūros, kad išvengtų daugybės plano derinimo su įvairiomis institucijomis. Savivaldybės juristai paaiškino, jog detaliojo plano rengimo reikalavimai yra vienodi visiems organizatoriams, taip pat ir Savivaldybei. R.Grigolos bandymas palenkti rajono valdžią, kad įteisintų Rotušės aikštėje savo statinius, vakar nebuvo itin sėkmingas, tačiau dėmesį į miesto centro žemės problemas atkreipė. “Esame kalti irgi dėl detaliųjų planų rengimo. Yra kalta ir administracija, ir taryba, kuri, pripažinkim, pavirsta ir projektuotojais, ir inžinieriais, kai tik sprendžiami žemės klausimai. Reikia rengti detaliuosius planus, formuoti žemės sklypus, netrukdyti verslininkams. Žinoma, paisant įstatymų. Manau, tai, ką čia išgirdome, buvo naudinga mums visiems”,- aštrią diskusiją apibendrino V.Kubilius. Bene didžiausia R.Grigolos inicijuoto “apsišaudymo” nauda - padaryta išvada - būtinas visos Rotušės aikštės detalusis planas. Apie visos aikštės detaliojo plano būtinybę kalbėjo tarybos narė Valerija Žalienė, administracijos direktorius Valerijonas Černeckis, kiti. Pritarė ir meras V.Kubilius. “Rengiamas Bendrasis planas. Bus rengiamas ir visos Rotušės aikštės detalusis planas, statysime aikštėje paminklą”,- sakė meras. Ruošiasi plačiau atverti vienuolyno duris pasauliečiams Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba pritarė vienuolių pranciškonų sumanymui steigti bendrą pranciškonų ir Savivaldybės viešąją įstaigą, kuri rūpintųsi svečių namų pranciškonų vienuolyne Kretingoje įkūrimu. Sumanymą tarybai pateikęs Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Benediktas Jurčys aiškino, jog pranciškonų brolija Lietuvoje plečiasi, bet Kretingos vienuolynas ištuštėjo. Liko 8-9 kunigai - tiek, kiek jų reikia aptarnauti parapijai. “Tuščias vienuolyno sales, kitas patalpas pritaikytume svečiams. Čia galėtų apsigyventi žmonės iš Lietuvos ir viso pasaulio. Jeigu nepritarsite, mes vis tiek tuo keliu eisime. Bet su jumis greičiau pasiektume norimą rezultatą, laimėtume fondų lėšas”,- teigė B.Jurčys. Savivaldybės piniginis indėlis steigiant viešąją įstaigą būtų simbolinis. Įstaiga steigiama projektui, kurio vertė - apie 6-8 mln. litų, parengti ir įgyvendinti. Savo veiklą ši įstaiga plėtotų ir įvykdžius šį pirmąjį projektą. Įgyvendinant projektą numatoma vienuolyne įrengti apie 60 vietų svečiams. “Prabangos nebus”,- patikino vienuolių pranciškonų atstovas iš Vilniaus, turintis panašios įstaigos “Pranciškonų namai” (įsteigė pranciškonai kartu su Vilniaus apskrities administracija) steigimo, veiklos patirtį. “Pranciškonų namai” šiomis dienomis pagal projektą pradės Vilniuje remontuoti Bernardinų bažnyčią. Projektui Kretingoje apie 65 proc. lėšų viliamasi gauti iš Europos Sąjungos fondų, kiti 35 procentai būtų steigiamos viešosios įstaigos lėšos. “Šitą dalį finansavimo (35 proc.,- aut. past.) prisiims pranciškonai”,- patikino B.Jurčys. Galutinį sprendimą dėl viešosios įstaigos steigimo taryba priims kitame tarybos posėdyje. Suteikė Garbės piliečio vardą Kraštiečiui, profesoriui, habilituotam mokslų daktarui, Nacionalinės premijos laureatui Vladui Algirdui Bumeliui tarybos nariai vakar nusprendė suteikti Kretingos rajono Garbės piliečio vardą. Kaip teigiama sprendime, garbingas vardas V.A.Bumeliui suteiktas už Kretingos vardo garsinimą ir nuopelnus Kretingos bendruomenei - Kretingos mieste, tėvų sodyboje ant Akmenos upės kranto įkūrė šiuolaikišką “Northway” medicinos centro filialą, jau keleri metai remia Kretingos miesto šventę, parėmė Kretingos meno mokyklą. Balsuojant dėl Garbės piliečio vardo V.A.Bumeliui suteikimo, šeši tarybos nariai susilaikė, tarp jų buvo A.Šoblinskas, A.Puodys, V.Brazauskas. A.Šoblinskas teigė esąs įsitikinęs, jog Garbės piliečio vardus reikėtų suteikinėti tik mūsų rajone gyvenantiems žmonėms. A.Puodžiui V.A.Bumelis neįtiko, nes, anot jo, norvegams pardavė tėvų sodybos žemę. V.Brazauskui užkliuvo, kad “Northway” centro filialą Kretingoje V.A.Bumelis pastatė pasinaudodamas ir ES lėšomis... Darbus atliks avansu Kretingos Jono Basanavičiaus gatvės atkarpa - nuo Žemaitės alėjos iki Jono Šimkaus gatvės - bus išasfaltuota šią vasarą. Gatvę remontuojanti bendrovė “Kauno keliai” du sluoksnius asfalto paklos, kai tik VST iškels gatvę asfaltuoti trukdančius stulpus. Neasfaltuota, su iškeltais lietaus kanalizacijos šuliniais gatvės atkarpa būtų likusi iki ateinančių metų, kadangi remontui užbaigti pritrūko pinigų. Pinigų problema buvo išspręsta vakar, kai rajono Savivaldybės taryba pritarė Savivaldybės administracijos direktoriaus prašymui leisti “Kauno keliams” nevilkinant išasfaltuoti gatvės dalį, garantuojant, kad už atliktą darbą rajono Savivaldybė sumokės kitąmet. “Bendrovė sutinka palaukti mokėjimo”,- teigė V.Černeckis. Taryba atsižvelgė ir į Kūlupėnų seniūnijos seniūno Algirdo Maciaus bei kūlupėniškio tarybos nario Vitalijaus Galuškino prašymą ir leido užbaigti Kūlupėnų bendruomenės laidojimo namų bei bibliotekos įrengimo darbus, už kuriuos taip pat garantavo apmokėjimą kitąmet. Šiems darbams atlikti trūksta apie 130 tūkst. litų. Povilas Turauskis perspėjo kolegas dėl finansinių įsipareigojimų ateičiai. Jis pareiškė: “Bus kaip Rumšui”. Tarybos narys omeny turėjo R.Rumšui dirbant Savivaldybės administracijos vadovu Savivaldybės įgytas skolas.
|