Tapybos darbais pristato Mažąją Lietuvą (1 komentarai)

Ir Žemaičiai, ne tik labai Vilniaus bei Šaltininkų (dzūkiškai Šalčinykų, koloradiškai-jedinstvininkiškai "salerlečkin"), taip pat kažkiek neturi savigarbos. Tai Vokietijoje (Prūsijoje) vokiečiai tą visą pakraštį vadino Kleine Littau arba Preusische Littau, o ypač tą dalį dešiniajame Nemuno krante, kuriame visą laiką daugiau kaip 50 proc. gyventojų kalbėjo, kaip jie rodė savo žemėlapiuose, lietuviškai - jie tik nenurodė, kad tai iš tiesų buvo Lietuvių Žemaičių kalba. O Žemaičiai tą Žemaitijos dalį, buvusią Vokietijos teritorijoje visą laiką laikė savu, Klaipėdos kraštu . Visi vietovardžiai, nors vokiečiai prie daugumos tik pridėdavo galūnę -en, yra žemaitiški : pvz., nuo Aukštumalės (vokiškai rašyto Augstumalen) kaimo, AukštumAlĖs (ne lituanistų iškraipytos "aukštumalOs") aukštapelkės iki Žemalės šiaurėje ar Kretingalės, ar Klounalių, Laumalių, ar rytuose Drobukštalių prie Šilalės, ir t.t. ir t.t. Klaipėdos kraštas, kaip ir Telšių kraštas ar Kretingos kraštas - ta pati Žemaitija, taos pačios Žemaičių kalbos tarmės.