Patikrinimai „Pajūrio senelių namuose“ (4 komentarai)

Reikia tik džiaugtis, kad šiandien turime galimybę gauti tokias paslaugas – tai rodo, jog visuomenė rūpinasi žmonėmis ir jų gerove. Juk anksčiau, kai nebuvo nei pagalbos, nei tinkamų sąlygų, senoliai ar silpnesni žmonės likdavo likimo valiai. Nenorime, kad viskas baigtųsi taip, kaip toje pasakoje, kur senus tėvus sodindavo į roges ir veždavo į mišką...joo, ten gal ir daugiu kaip 5 kv /m. Tad vertinkime tai, ką turime dabar ir vertinkime tuos, kurie tas paslaugas suteikia.

"Laikas praverti šaldytuvą ir spinteles – kiek ten lobynų su pasibaigusiu galiojimu?! Nenusiminkite, artėja Velykos – sūris į mišraines, o sausainiai… na, gal kam nors dar patiks su arbata!"

Taip, būtent! Jei pastatas trukdo kotedžui ar kitam verslui atsirasti, kyla klausimas, ar kiekvienas socialinės ar visuomeninės paskirties objektas taip pat turėtų užleisti vietą privačiai statybai. Tai verčia susimąstyti apie prioritetų klausimus – ar svarbiausia maksimizuoti pelną, ar išsaugoti viešąsias, bendruomenei naudingas erdves?M? Senyvo amžiaus žmonių skaičius didėja, gyvenimo amžius ilgėja, tokių paslaugų reikės tik daugiau, tad netrukdykime tiems kas tokias paslaugas suteikia, o padėkime bent jau savanoryste... Nueikime pabendraukime su senukais, pabūkime, kad ir tyloje, bet šalia...

Manau, kad, kol tik įmanoma, reikia iš paskutiniųjų stengtis nepatekti į tokias ar kitokias globos įstaigas, nepasiduoti savų ar svetimų įtikinėjimams, kad bus viskas gerai, bus pagalba ir priežiūra, neatiduoti savo namų ir santaupų. Kol tik įmanoma, laikytis savo namuose. Geriau jau kaimyno pagalbos paprašyti, kai reikia, bet būti savo namuose, o ne turėti svetimą kampą su svetima lova, kur tau priklauso tik tavo lazdelė, ant tos lovos pakabinta' ir tavo terbelė po ta valdiška lova. Kai išeities nebėra, ką jau padarysi, bet tada ir 'paskutinioji' greičiau 'pribūna'.