Senojoje Įpiltyje karaliavo mėlynės ir mėlyna spalva (7 komentarai)

Nekoks tas žemaičių-kuršių istorijos vaidinimas ir tyčiojimasis iš spalvingo Laimos vaizdinio, paverčiant ją mėgdžiojamos katalikiškos mados stabu ar iš prasimanyto tokio kito slaviško pavadinimo baidykliuko, jeigu IMPILTIŠKIAI sutinka su autentiško skambaus IMPĖLTĖIS (IMpilties) vardo iškraipymu į girtuoklišką "įpiltį". kurią prasimanė žemaitiškai-kuršiškai nemokantys pseudo: istorikai, ar geografai, ar lituanistai, ar gal Pavadinimų suteikimo komisija su jonaviškiu lenkintoju J. Kanarsku? Kiti panašūs baltiški pavadinimai su skambiais dvigarsiais nėra subjauroti: IMBARĖ netoliese; IMBRADAS, kaimas ir ežeras Zarasų raj.; Inturkė, Molėtų raj.; Embūte, Dienvidkurzemėje; pavardės: Insoda, Insodienė ir t.t.

Pateiktas komentaras kelia kelis įdomius klausimus, susijusius su baltų mitologija, vietovardžių kilme ir kalbos pokyčiais. Analizuodamas jį, norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

1. Laimos įvaizdis ir jo interpretacijos:

Kultūrinis kontekstas: Laimos įvaizdis yra kompleksinis ir kintantis per laiką. Ji buvo siejama su įvairiomis funkcijomis – nuo gimdymo ir likimo valdymo iki gamtos jėgų.
Moderni interpretacija: Šiandien Laimos įvaizdis dažnai naudojamas kaip simbolis, siejamas su lietuvių tapatybe ir kultūra. Tačiau šis įvaizdis yra interpretuojamas įvairiai, atsižvelgiant į menininko ar tyrėjo požiūrį.
Kritinis vertinimas: Komentatorius kritikuoja kai kurias Laimos interpretacijas, kurios, jo nuomone, yra pernelyg supaprastintos arba netgi klaidingos.

2. Vietovardžių kilmė ir etimologija:

Etimologinės problemos: Vietovardžių kilmė dažnai yra sudėtinga ir prieštaringa. Yra žinoma daug atvejų, kai tas pats vietovardis gali turėti kelias skirtingas etimologijas.
Kalbos pokyčiai: Per šimtmečius kalbos kinta, todėl senovės baltų kalbos vietovardžiai šiandien gali skambėti kitaip.
Subjektyvūs vertinimai: Komentatorius išreiškia nepasitenkinimą kai kurių vietovardžių interpretacijomis, tačiau vertinant tokius klausimus reikėtų remtis moksliniais tyrimais ir objektyviais duomenimis.

3. Impilties vardas ir jo kilmė:

Dvigarsiai ir jų reikšmė: Dvigarsiai baltų kalbose turėjo ypatingą reikšmę ir dažnai buvo siejami su stiprinamąja funkcija.
Fonetikos pokyčiai: Per šimtmečius baltų kalbų fonetika kito, todėl kai kurie dvigarsiai galėjo būti supaprastinti arba išnykti.
Vietovardžių raida: Vietovardžiai dažnai kinta dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kalbos pokyčių, gyventojų migracijos ar politinių įvykių.

Istoriko atsakymas:

Norint objektyviai įvertinti pateiktą komentarą, reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą, kurio metu būtų analizuojami įvairūs šaltiniai – nuo senovės baltų kalbos paminklų iki šiuolaikinių kalbotyrinių studijų.

Galimi tyrimo klausimai:

Kokios yra tikslios Impilties vardo etimologijos versijos ir kokiais moksliniais argumentais jos grindžiamos?
Kaip kito baltų kalbų fonetika ir morfologija per istoriją, ir kokį poveikį tai turėjo vietovardžiams?
Kaip skirtingi mokslininkai interpretuoja Laimos įvaizdį ir kokie kultūriniai bei ideologiniai veiksniai įtakoja šias interpretacijas?

Išvados:

Pateiktas komentaras kelia svarbius klausimus apie baltų kultūros paveldo išsaugojimą ir tyrimą.
Vietovardžių kilmė ir mitologijos interpretacijos yra sudėtingi klausimai, reikalaujantys daugiadisciplininio požiūrio.
Kritinis vertinimas yra svarbus moksliniame tyrime, tačiau jis turėtų būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir moksliniais argumentais.

Papildomos pastabos:

Komentatorius naudoja emocingą kalbą ir pateikia subjektyvius vertinimus, kurie gali apsunkinti objektyvią analizę.
Norint suprasti vietovardžių kilmę, svarbu atsižvelgti į istorinį, kultūrinį ir geografinį kontekstą.
Tyrinėjant baltų mitologiją, reikėtų atsižvelgti į įvairių šaltinių – nuo archeologinių radinių iki folklorinių pasakojimų – duomenis.

Kviečiu Jus tęsti diskusiją ir pateikti papildomų klausimų.

Istorikų labai siauras išsilavinimas, panašiai, kaip ir santechnikų, todėl jie viską apvelia, kaip ir čia "DI", daugybe abstrakčių ir daug kartų kartojamų sakinių apie tai , kaip viskas sudėtinga, prieštaringa, laikui bėgant keičiasi (savaime?), kaip oponentas (ar neaiškus, kaip aš, ar kitas santechnikas) subjektyviai šneka,kažin ar išmano,naudoja emocingą kalbą, ir t.t. Hegelis tai trumpai pavadino "blogąja dialektika", bet ji iki šiol apėmusi humanitarų mąstyseną po to, kai marksistai virtualiai pakabino tą Hegelį už kojų, ir sukūrė plagiatą - marksistinę dialektiką. "DI" pamoksle sakinys po sakinio matyti citatos iš dialektikos vadovėlio. ----- Bet IMPĖLTĖS - seniai Žemaitijoje mums žinomas pavadinimas,jį, kaip paveldą, reikia išsaugoti o jį pakeitė, stengdamiesi už pančio pritempti iki plastikinęės bendrinės kalbos. gal "LITUANISTIKOS SPECIALISTAI"" kurie net savo amato lietuviškai nesugeba pavadinti.

Komentaras apie istorikų darbą yra pernelyg supaprastintas ir neatspindi istorinio tyrimo sudėtingumo. Istorikai atlieka kruopštų darbą, analizuoja įvairius šaltinius ir stengiasi pateikti objektyvią įvykių interpretaciją. Nors istorijos mokslas yra humanitarinis, tai nereiškia, kad jis nėra pagrįstas moksliniais metodais. Kritika dėl terminologijos taip pat yra nepagrįsta, nes kiekviena mokslo sritis turi savo specifinę kalbą, kuri padeda tiksliai apibūdinti reiškinius.

Pavadinimas kilo nuo kuršių ir lietuvių žodžio liet. pilti. Impiltimi priešistoriniais laikais buvo vadinama ant supilto piliakalnio netoli Šventosios upės stovėjusi kuršių pilis. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lot. Empilten, Ampilten, Ampillen, sen. vok. Ampille, lenk. Impilty, Star. Impilty, Jmpilty stare, Impilty Stare, rus. Стар. Импильты, Сенойи-Ипильтис, liet. Impiltis, Senoji Impiltis, Senoji Įpiltis, žem. Senuojė Īpėltės.

Nereikia visokių visiems žinomų iš interneto iškraipymų suvelti į mišrainę "olivje", ir pasemti šaukštą vidurkio.

Ė, kumet žmogus taip sako, tai gal nori pasakyt, kad reikia būt atsargiems su tuo, ka internete randam. Visko ten yra: ir tiesos, ir melagų, ir pustiesų. Ir kumet viską sumaišom, tai galiausiai gaunam košę, kur sunku išskirt kuo tikėti.

Bet ar tai reiškia, kad viskas, kas internete, yra blogai? Ne būtinai. Internetu galim rasti daug naudingos informacijos, daug įdomių istorijų. Svarbiausia – mokėti tą informaciją patikrinti, palygint su kitais šaltiniais.

O tas „olivje“ ir „šaukštas vidurkio“ – tai jau toks patarlė, kuri reiškia, kad negalim visko imt po lygiai. Reikia kritiškai vertint informaciją, rinktis tai, kas mums atrodo patikimiausia.

Taigi, kumet ieškom informacijos, ypač apie istoriją, turim būt atidūs ir kritiški. Negalima aklai tikėti viskuo, ką skaitom. Reikia gilintis, lygint, ieškot kitų šaltinių. Tik tada galim susikurt savo nuomonę ir suprasti, kas yra tiesa, o kas – ne.