Konferencija – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metams paminėti (1 komentarai)

Būtų svarbus ir įdomus šitas minėjimas, tik įkyriai prie talentingo mokslininko, palankiai susiklosčius aplinkybėms, iš esmės Vilniaus Universiteto bakalauro, ir žemaičių kalbininko, stengiasi prisiplakti vienuoliai, lyg jie būtų Jurgio Pabrėžos globotojai. Savaip panašus yra po 20 -30 metų kito taip pat talentingo mokslininko: meteorologo, botaniko, matematiko Gregoro Johano Mendelio (ček.Rehor Jan Mendel (1822 - 1884) mokslo ir gyvenimo kelias. Jam , neturtingam ūkininko sūnui,taip pat teko tapti vienuoliu, nes tai leido siekti mokslo.Jis dirbo Brno, kur virė gyvas mokslo ir meno gyvenimas,Brno gamtos tyrinėtojų draugijos leidinyje išspausdino labai svarbų augalų (žirnių) kryžminimo darbą, kuris tokiu būdu pateko į 120 pasaulio universitetų bibliotekas, bet tada tinkamai įvertintas nebuvo. Taip pat buvo daugelio mokslo, žemės ūkio, meteorologijos organizacijų narys, įtakingos Brno bitininkystės asociacijos, kur vykdė didelio masto bičių kryžminimo tiriamąjį darbą, prezidentas. Bet pagaliau šitas darbštus ir pareigingas žmogus buvo išrinktas vienuolyno abatu, turėjo apriboti mokslo tyrimus, nutraukti dėstytojo darbus ir iki mirties pasinerti į vienuolyno administracinius reikalus. Tačiau, kai mirė,jo pareigas perėmęs naujasis abatas Anselm Rambousek jau po kelių dienų sudegino visą Gregoro Mendelio archyvą, ir visi mokslinių darbų rezultatai virto dūmais. Ir tik praėjus kelioms dešimtims metų nuo Gregoro Mendelio mirties Hugo de Vries ir kt. rado jo anuomet išspausdintą darbą apie žirnių kryžminimą, pakartojo bandymus, pripažino jo prioritetą, ir to darbo išvados, vadinamieji Mendelio dėsniai, tapo šiuolaikinės genetikos pradžia ir pagrindu.