Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną-8°C debesuotumas 0 %
Naktį-14°C debesuotumas 29 %
Apklausa

Ar pritariate sostinės iniciatyvai atsisakyti šventinių fejerverkų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Aukštoji mokykla atsikratė „žiurkyno“ įvaizdžio

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Švietimas
  • 2006-03-07

Uždarius Švento Antano religijos studijų institutą prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, kretingiškiai nuogąstavo, jog uždaryta vienintelė mieste aukštoji mokykla. Nieko panašaus – Kretinga dar turi aukštąją mokyklą, tiesa – neuniversitetinę. Buvęs Kretingos žemės ūkio technikumas, sovietmečiu žmonių vadintas tiesiog „žiurkynu“, prijungus jį prie Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos ir perorientavus mokymo programas, rengia paklausių profesijų – verslo, prekybos, kaimo turizmo vadybos, turizmo administravimo bei geodezijos – specialistus.

Kolegijos vadovė Lijana Simonaitytė tikino, jog jų kompiuterizuotoje bibliotekoje yra ir itin brangių knygų, kuriomis gali naudotis studentai. Tarkim, verslo konsultacijų vadovas kainavo 400 Lt.
Idėja „fix“ – suformuoti populiarios mokyklos įvaizdį

Nuo 2004 m. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriui vadovaujanti Lijana Simonaitytė sakė, jog per trylika metų kolegija kardinaliai pakeitė savo profilį ir su žemės ūkio mokykla nebeturi nieko bendro. „Žinau, kad žmonėse dar tebetvyro stereotipinis pašiepiantis „žiurkyno“ įvaizdis. Išsiaiškinau ir jo kilmę – pirmoji mokykla buvo įsikūrusi grafo Tiškevičiaus dvaro rūsiuose, kur šmirinėjo daugybė žiurkių. Ji rengė sodininkus, daržininkus. Yra nekokia provincialų savybė – kelti save, menkinant kitą. Labai stengiuosi, kad bent pačioje mokykloje šito nebebūtų. Dėstytojai gauna valandų kituose fakultetuose, nes judėjimas plečia akiratį. Studentai rašo diplominius darbus. Ne „išburtus“, o pagal realius įmonių užsakymus, tarkim, apie turistų srautą, kaimo turizmo sezoniškumo pratęsimą. Iš technikumo šiandien beliko tik pastatas, kuris sparčiai renovuojamas“, - sakė L.Simonaitytė. Atsikratyti senojo įvaizdžio, direktorės įsitikinimu, padeda materialinės bazės stiprinimas, mokymas naujais metodais, paklausių specialistų rengimas ir ėjimas į žmones, reklamuojant mokyklos pranašumus.

Kolegijos aktų salės remontas patikėtas Gargždų bendrovei „Toplita“. Bendrovės vadovas Stanislovas Grabys ir L.Simonaitytė aptarė, kaip, vykdant remontą, išsaugoti didžiulę palmę, kuri su vazonu įkasta į žemę. Šią palmę, atvežtą iš Šiaulių autobusų stoties ir netilpusią į muziejaus Žiemos sodo oranžeriją, kolegijos vadovė sumanė su keltuvais įtempti į kolegijos salę.

Kolegijoje įrengta kompiuterizuota internetinė skaitykla, renovuoti tualetai, rengiama savitarnos virtuvė. Kovo mėnesį ketinama baigti aktų salės remontą, kainuosiantį apie 150 tūkst. Lt.

Visi darbai finansuojami Švietimo ministerijos lėšomis ir iš kolegijos studijų fondo.

Kolegijos koziris – privalomos praktikos

Šiuo metu kolegijoje dieniniu ir neakivaizdiniu būdu studijuoja 495 asmenys. „Dienininkai“ ateina baigę vidurines mokyklas, o neakivaizdininkų amžius – įvairus. 45 proc. neakivaizdiniu būdu studijuojančių studentų amžius yra per 30 metų.

L.Simonaitytės žodžiais, ligi šiol darbdaviai pageidauja darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Vienok, aukštąjį kolegijos išsilavinimą įgiję studentai jau yra praktikai. „Ir tai – didžiausias mūsų koziris. Praktikos yra privalomos. Praktika išdėliota nuo pirmojo iki šeštojo semestro. Po jų studentai eina atlikti specializacijos ir baigiamosios praktikos darbus. Per trejus dieninių studijų ( neakivaizdinių – ketverius) kolegijoje metus reikalinga surinkti 120 kreditų. Vienas kreditas – 40 val. Praktinio mokymo vadovas ieško socialinių partnerių, kaupiama duomenų bazė, kurioje patys studentai ieško darbdavių. Dėl praktikos siūlome pasirašyti trišalę sutartį tarp darbdavio - kolegijos – studento“, - tvirtino vadovė.

Pernai pasirašytos 29 socialinės partnerystės sutartys, tarkim, su bendrovėmis„Vudva“, „Avitelos prekyba“, „Klaipėdos pienas“, „Klaipėdos kartonas“, „Arsenalas“, „Vičiūnai“.

Neakivaizdiniu būdu studijuojantys dažniausiai jau turi nuolatinius darbus, - jiems reikalingos kolegijoje įgyjamos žinios.

Vieninteliai rengia geodezininkus ir prekybininkus

Kolegijoje rengiama prekybos vadybos specialybė, pasak L.Simonaitytės, yra unikali.“ VU Ekonomikos fakultetas jau dešimtmetį transformuotas, rengia komersantus. Profesinės mokyklos nustojo rengti prekybininkus. Liko niša, kurią užpildome. Šalyje prekybininkų grandinė yra pažeista, ir mes norime ją „sukabinti“. Neužtenka vien prekiauti pagal saviveiklą, žmonėms reikia žinių. Todėl ši specialybė yra labai paklausi“, - akcentavo vadovė.

Šiemet kolegija septyniose grupėse rengia 150 prekybininkų.

Geodeziją kolegijoje studijuoja 85 asmenys. Kretingos kolegija - žemaitijos regione vienintelė juos rengianti valstybinė mokykla (artimiausia – Rietave). „Kol kas nėra net stojančiųjų konkurso, tačiau tarp darbdavių ši specialybė yra itin paklausi. Žmonės keičia, perka sklypus, keičia žemės paskirtį. Nė vienas sklypas nepajuda iš vietos“ be geodezinio plano. Susikūrė nemažai įmonių, teikiančių šias paslaugas, ir jos stokoja specialistų. Darbdaviai ateina pas mus prašyti darbuotojų“, - sakė L.Simonaitytė.

Tiems studentams, kurie iki 1995 m. baigė tuometinę aukštesniąją mokyklą, yra rengiamos išlyginamųjų studijų programos. Jie išklauso kursą iki 30 kreditų ir gauna aukštosios mokyklos diplomą. Pernai 29 žmonės baigė išlyginamąsias studijas, 15 iš jų dirba pagal specialybę. Šiemet išlyginamųjų studijų programą studijuoja 18 studentų, 6 jau dirba pagal specialybę.

Geodezija – ne žemės ūkio, o inžinerinis mokslas, kuriame vyrauja braižyba. Vadovės žodžiais, kolegija aprūpinta naujausiomis kompiuterinėmis programomis. Viskas braižoma kompiuteriu, o ne ranka. Nauja ir brangi aparatūra fiksuoja sklypą, duomenys perkeliami į kompiuterį, ir jis nubraižo planą.

Verslo vadybą kolegijoje studijuoja 106 studentai. Ši specialybė dar vis tebėra populiari, nepaisant universitetuose rengiamų specialistų gausos.

Konkursai kelissyk mažesni

L.Simonaitytė tvirtino, jog specialistų parengimas Klaipėdos kolegijoje ir Kretingos skyriuje nesusikerta: „ Klaipėdoje stojančiųjų į tas pačias specialybes konkursai būna itin dideli, tarkim, į verslo vadybą ir įmonių administravimą – nuo 7 iki 14 į vieną vietą, o Kretingoje – 3 į vieną vietą“.

Vadovės nuomone, šiuo metu, kai mokyklos materialinė bazė – stipri, o absolventai naujausiomis mokymo programomis parengiami šiuolaikiškai ir gali dirbti prestižinėse įmonėse, kolegijai būtina pradėti reklaminę kampaniją: skleidžiant informaciją, eiti į mokyklas, į visuomenę.

L.Simonaitytė įsitikinusi, jog kolegijos populiarinimui įtakos turės ir tai, kad dvi kolegijos darbuotojos – ji ir direktoriaus pavaduotoja strateginei plėtrai Eugenija Gečienė iš Klaipėdos – yra pakviestos rengti rajono Savivaldybės plėtros planą. L.Simonaitytė vadovaus plano dalies apie profesinį ugdymą rengimui.

43 metų L.Simonaitytė yra ir Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos narė. Ji dirba Švietimo komitete.

Iki ateinant vadovauti Kretingos kolegijai, L.Simonaitytė, baigusi Žemės ūkio akademiją ir Klaipėdos universitete įgijusi švietimo vadybos magistro diplomą, ji dirbo Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Technologijos fakulteto želdinių ir dizaino katedros vedėja.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas