- Man šalta ir dabar, nes aš sergu. Moterys gal visuomet yra karštesnės už vyrus, joms labiau vasaros ir reikia. Paprasta vasara yra visiems, o šita – švelni kaip aksomas. Ji primena prisirpusios moters kūną. Tik kodėl ją vadina bobų vasara – nežinau. Vaikystėj skaitydavau knygas, kuriose šis šiltas periodas vadinamas ne bobų, o indėnų vasara.
Petras Lengvinas:
- Šiemet dar nebuvo tikros bobų vasaros. Ji būna po pirmųjų šalnų, kai draikosi voratinkliai. Jūra dar būna šilta. Moterėlės eina maudytis. Brenda į vandenį kaip kokios undinės. Nebėra tokios masės žmonių. Jaunesnieji vandeny gaudo vieni kitus, o vyresnieji tik pasižiūrėti begali. O moterys būna tokios banguotos kaip pati jūra.
Julius Songaila:
- Moterys iš po vasaros būna gražesnės: įdegusios, pailsėjusios. Aš galvoju, kai prasideda vasara rudenį, gatvėje labiau matomas moters grožis. Aha, bet kodėl bobų vasara vadinama? Gal todėl, kad toks „palikimas“ atėjęs iš senovės. Juk žemaičiai vyrai moters vardo neištardavo. Vis sakydavo: boba atnešk tą, atnešk aną.
Laima Pociūtė:
- Tikrai nežinau. Niekad apie tai nė negalvojau. Hm, pavadinimas visai žaismingas ir nieko užgaulaus čia nematau.
