Lietuvos žmonės per LNK televizijos surengtą akciją nukentėjusiems nuo gaisrų Švėkšnoje surinko 0,5 mln. Lt. Gi šalies Prezidentas Valdas Adamkus miestelio seniūnui įteikė 5 tūkst. Lt asmeninę šeimos paramą. Ir Kretingoje surengtos „Maisto banko“ akcijos, skirtos paremti alkstančius labdaros valgyklos lankytojus, parodė, kad dosniausiai aukoja pensininkai ir vaikai. Kretingiškių gatvėje ir klausėme –
Ignas Balsevičius:
- Aišku, paprasti žmonės. Aš visuomet paaukoju tai močiutei, kuri klūpi centre ir meldžiasi: kad turėtų pavalgyti, be reikalo juk neklūpi. Pats kažkiek teturiu, bet pro vargetą nepraeinu. Visuomet jo pasigailiu. Man irgi yra padėję bėdoje – ne artimi, o tolimesni kaimo žmonės.
Darina Jonikienė:
- Be jokios abejonės – paprasti žmonės. Dirbu laiškininke, apeinu daug kaimo žmonių. Jie yra nuoširdūs. Ir patys būdami vargšai, ypač kaimo pensininkai, užjaučia kitus: per visokias televizijų akcijas susigraudena ir aukoja tuos kelis litelius nuo „mizernos“ savo pensijos.
Vanda Tarvydienė:
- Manyčiau, kad paprasti žmonės. Jie labiau susiduria su skurdu ir vargu, todėl labiau supranta nelaimių ištiktus ar stokojančius žmones. Valdžios žmonės žiūri iš aukščiau: skurdo jie nepatyrę, tad iš kur gi rasis ta atjauta?
Aldona Ženčiuvienė:
- Vienareikšmiškai negalėčiau atsakyti. Tačiau ištikus tokioms bėdoms, kaip Švėkšnoje, sąlyginai galioja posakis „alkanas alkaną užjaučia“.
