Mornelis. Ši paukščių rūšis Lietuvoje pastebima nuo 1951 metų.

Pečialinda. Paukštis taip pavadintas, nes jo lizdas primena krosnies (pečiaus) landą.

Kovo 10-oji – 40-ies paukščių diena, nuo seno siejama su pirmųjų iš žiemojimo vietų sugrįžtančių paukščių pasirodymu.

Rūšių mažiau, bet pasitaikė retų

Pasak Lietuvos ornitologų draugijos komunikacijos ekspertės Justinos Kuliešės, ši data laikoma laikotarpiu, kai į Lietuvą pradeda masiškai grįžti migruojantys paukščiai. Tačiau, šylant klimatui, pavasario pranašai vis dažniau pastebimi anksčiau, dalis rūšių sugrįžta dar prieš kalendorinį pavasarį, taip signalizuodami apie trumpėjančią žiemą ir besikeičiančią migraciją.

Pernai Lietuvos ornitologų ir paukščių stebėtojų bendruomenė Lietuvoje užfiksavo 288 paukščių rūšis – 5-iomis mažiau negu 2023-iaisiais, kai buvo pasiektas rekordas ir stebėtos 293 rūšys. Praėję metai, komunikacijos ekspertės žodžiais, nebuvo itin dosnūs retenybių, tačiau keletas pasitaikė. Tarp jų – dykuminis kūltupys, skeltauodegis kiras, amerikinė cyplė, sajaninė pečialinda, karališkasis erelis, rožinis varnėnas, mažoji starta, rudoji urvinė antis, nykštukinis erelis, pentinuotoji starta, nykštukinė pečialinda, stepinis suopis, raiboji pelėda, mažasis baltasis garnys, mornelis, raibakrūtis bėgikas ir kojūkas. Vis dėlto šių metų žiema ypatinga, nes ilgiau trunka ir stipresni yra šalčiai. Tai iš paukščių pareikalavo daug ištvermės – daliai jų šios sąlygos tapo pražūtingos.

Daugeliui paukščių inkilai yra svarbi vieta lizdams sukti ir jaunikliams auginti.

Džiugina, bet ir nerimą kelia

Anot J. Kuliešės, prasidėjęs kalendorinis pavasaris, atnešęs šiltesnius orus, paskatino dar aktyviau sugrįžti mūsų šalyje perinčius sparnuočius. Ornitologų draugijos paukščių stebėtojai jau fiksuoja gulbes giesmininkes, pilkąsias gerves, dirvinius vieversius, varnėnus, liepsneles, pempes, žąsis ir kitus migrantus. Taip pat jau yra ir pavienių baltųjų gandrų.

Draugijos vadovo Liutauro Raudonikio teigimu, anksti pasirodę paukščiai džiugina, tačiau kartu kelia ir nerimą – sugrįžus žiemiškiems orams, po kelionių nusilpę sparnuočiai gali nukentėti, nes ne visi spėtų pasitraukti ten, kur išgyvenimo sąlygos palankesnės. Klimato kaita kai kurioms anksti sugrįžtančioms rūšims gali turėti rimtų pasekmių. Dar nėra aišku, kaip sekėsi ir žiemoti pasilikusiems sparnuočiams, ypač kurapkoms, pelėdoms, naminiams žvirbliams.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)