„Kaip niekada linksmas tą rytą išėjo į darbą. Nors, kai dabar prisimenu, jau iš vakaro jo elgesys buvo kitoks – skambino draugams, giminėms, atsiprašinėjo už gyvenime padarytas klaidas, atidavė kaimynui skolą, kurią jau šis buvo pamiršęs. Kalbėjomės apie jaunystės nuotykius ir bendro gyvenimo pradžią, palyginom anų laikų kainas ir atlyginimus su dabartiniais. Apie kylančius mokesčius ir stabilius atlyginimus, apie atmosferą darbe ir vaikų gyvenimus. Per vidudienio žinias pranešė, kad ant vandens telkinio kranto rastas vidutinio amžiaus vyro lavonas... Skambutis iš policijos: ponia N., prašome atvykti atpažinti palaikus. Taip, tai buvo jis...“

Tai – vienas epizodas iš daugelio gyvenimo atvejų.

„Dar vakar kalbėjomės...“ – tai žodžiai, kuriuos po netekties ištaria artimieji, draugai, kolegos. Jie skamba tada, kai suprantama, kad žmogus, buvęs šalia, viduje išgyveno skausmą, apie kurį dažnai niekas nepaklausė. Savižudybė – viena skaudžiausių visuomenės problemų, sukrečianti ne tik šeimą, bet ir visą bendruomenę. Ji dažniausiai neįvyksta staiga – prieš ją būna ilgas vienišumo, beviltiškumo ir neišgirstų jausmų laikotarpis.

Žmonės, galvojantys apie savižudybę, paprastai nenori mirti. Jie ieško išeities iš skausmo, kuris atrodo nepakeliamas. Dažnai jie apie tai kalba netiesiogiai – pasikeitusiu elgesiu, nuotaikomis, užuominomis apie gyvenimo beprasmybę ar nuovargį nuo visko.

Prevencija prasideda nuo dėmesingumo. Artimųjų, kaimynų, bendradarbių pastabumas gali tapti lemiamu veiksniu. Nuoširdus pokalbis, paprastas klausimas ir gebėjimas išklausyti be vertinimo neretai atveria kelią pagalbai.

Svarbu suprasti, kad kalbėjimas apie savižudybę jos neskatina. Priešingai – tai suteikia galimybę žmogui pasijusti išgirstam ir ne vienam. Pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas – tai brandus rūpinimasis savimi ir kitais.

Lietuvoje veikia emocinės pagalbos linijos, psichikos sveikatos ir krizių centrai, teikiantys nemokamą pagalbą. Apie tai būtina kalbėti viešai, kad kiekvienas žinotų – pagalba yra pasiekiama.

Savižudybių prevencija – tai bendras visuomenės darbas. Kartais gyvybę išgelbsti ne sudėtingi sprendimai, o paprastas buvimas šalia.

Kad nereikėtų tarti „dar vakar kalbėjomės...“, mokykimės kalbėtis šiandien.

• Rašyti komentarą (0)