![]() |
|
|
Į medžiagų apykaitos prisikėlimą per gavėnią (I)
Kiekvienais metais, atėjus gavėniai, stebiu, kaip žmonės daro tą pačią nuolankią klaidą: jie atsisako maisto produktų, kurių jų kūnui iš tikrųjų reikia, ir pakeičia juos tais, kurie situaciją dažniausiai pablogina. Atsisakyti mėsos. Atsisakyti cukraus. Atsisakyti pieno produktų. Kas dar? Keturiasdešimt dienų duonos, grūdų ir pupų. Baudžiauninkų maisto. Grįžimas į tą laiką, kai nebuvo pasirinkimo, traktuojamas kaip atsidavimo aktas. Šiuolaikinėje lėtinio streso, hipotireozės, polinesočiųjų riebalų rūgščių pertekliaus ir socialinės izoliacijos kultūroje gavėnios laikymasis gali būti ne šventas, bet uždegimus provokuojantis procesas. Būsiu atvira – aš neribojau, neribosiu maisto per šią ar per bet kurią kitą gavėnią. Melsiuosi, padėsiu kitiems ir maitinsiu savo kūną taip, kad jis galėtų atlaikyti aplinkos, kurioje egzistuoju, spaudimą. Tai mano gavėnia, ir dėl to aš jaučiuosi užtikrinta. Žinau, kad nemaža dalis tikinčiųjų laikysis maisto apribojimo. Gerbkite tikėjimą, tačiau nepamirškite ir savo kūno. Šie du dalykai niekada neturėtų prieštarauti vienas kitam. Gavėnios maisto apribojimai siekia pirmuosius krikščionybės amžius – Nikėjos susirinkimas 325 m. po Kr. įtvirtino 40 dienų pasninką. Galiu tik spėti, kad, kai ši praktika buvo nustatyta, vienintelis tuometinių žmonių patiriamo streso veiksnys buvo pats maisto apribojimas. Tai nebėra pasaulis, kuriame gyvename šiandieną. Elektromagnetinė spinduliuotė iš įvairių bevielių įrenginių namie ar darbe slopina citochromo c oksidazę – fermentą, atsakingą už paskutinį ATP gamybos etapą jūsų mitochondrijose – ne mokslo kalba tai reiškia, kad jūsų kūne energijos gamyba sutrinka. Mėlyna šviesa iš mobiliųjų ar televizorių ekranų sutrikdo hormoninę sistemą ir ląstelių atsinaujinimą. Glifosatas, esantis kviečiuose, avižose ar lęšiuose, kuriuos žmonės mėgsta valgyti per gavėnią, sudaro chelatus su glicinu ir mineralais, reikalingais skydliaukei, ir sutrikdo žarnyno mikrobiomą. Hormoninė kontracepcija skatina estrogenų dominavimą. Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI, arba antidepresantai) didina serotonino kiekį, kurio perteklius slopina mitochondrijų „kvėpavimą“ ir tiesiogiai trikdo skydliaukės hormonus. Pesticidai, mikroplastikas, ksenoestrogenai, fluoras, sėklų aliejai, elektromagnetinė spinduliuotė iš visų pusių – visa tai sukelia oksidacinį stresą ir medžiagų apykaitos slopinimą visą parą. Tai yra pasaulis, kuriame gyvename šiandieną. Noriu, kad suprastumėte: jūsų kūnas šiai dienai patiria tokį puolimą, kokio nematė jokia karta prieš mus. Jūsų kūnas „pasninkauja“ ir „kovoja“ beveik visada. Mes klajojame medžiagų apykaitos dykynėje. Tai ne šventraščių dykuma – ramybės ir dieviškų susitikimų vieta. Tai dirbtinės šviesos, elektromagnetinių laukų, hormonų sumaišties, socialinės izoliacijos, polinesočiųjų riebalų ir geležies, fluoro pertekliaus, chroniškai padidėjusio kortizolio dykuma. Mūsų kūnai jau yra apgultyje. Klausimas sau per šį laikotarpį turėtų būti ne „ką dar galiu iš savęs atimti?“, o „kaip atkurti vidinę tvarką savyje?“ Kas būtų, jei nustotume galvoti apie gavėnią kaip apie nepriteklių ir pradėtume ją laikyti atsistatymo laikotarpiu? Užuot atsisakę maisto, mažinę kalorijų kiekį, didinę streso hormonų kiekį ir įrodę drausmę apribojimais – kas būtų, jei gavėnia taptų energijos atkūrimo laiku streso po žiemos paveiktam kūnui. Suteiktų šviesą ir šilumą, pašalinant tai, kas iš tikrųjų kenkia gyvybingumui. Kodėl neatsisakau mėsos, pieno produktų ar cukraus? Nes manau, kad dauguma žmonių neįsivaizduoja, ką jie iš tikrųjų daro savo kūnui, kai riboja šiuos maisto produktus. Mėsa, ypač daug kolageno ir kremzlių turinčios dalys, suteikia visą aminorūgščių profilį, kurio jūsų organizmui reikia kepenų funkcijai, detoksikacijai, neurotransmiterių sintezei ir audiniams atstatyti. Ji suteikia biologiškai prieinamų vitaminų, mineralų ir apsauginių aminorūgščių. Mažas baltymų vartojimas yra vienas greičiausių būdų slopinti skydliaukės funkciją – kepenys negali paversti T4 aktyviu hormonu T3 be pakankamo aminorūgščių kiekio. Mažas baltymų kiekis reiškia didesnį kortizolio kiekį, sutrikdytą estrogenų pašalinimą ir medžiagų apykaitos sulėtėjimą.
Pieno produktai yra vienas labiausiai medžiagų apykaitą saugančių maisto produktų. Pieno produktuose esantis kalcis tiesiogiai mažina paratiroidiną – streso hormoną, kurio padidėjimas skatina uždegimą, kaulų retėjimą ir ląstelių senėjimą. Pieno produktai palaiko skydliaukės funkciją, slopina streso hormonus ir suteikia aukštos kokybės baltymų bei mikroelementų biologiškai prieinama forma. Pienas, sūris, sviestas, jogurtas – būtini medžiagų apykaitos sveikatai. Cukrus – tikras cukrus iš vaisių, medaus, šviežių sulčių – slopina kortizolį ir adrenaliną. Jis palaiko kepenų glikogeno gamybą, apsaugo nuo streso sukelto raumenų irimo ir leidžia skydliaukės hormoną T4 paversti į T3. Kiekviena jūsų kūno ląstelė, oksiduodamas gliukozę, gamina ATP. Jūsų smegenys per dieną sunaudoja maždaug 120 gramų gliukozės. Jūsų raudonieji kraujo kūneliai gali naudoti TIK gliukozę. Kai cukraus kiekis kraujyje sumažėja, jūsų kūnas užtvindomas streso hormonais tam, kad išliktumėte GYVI. Atsisakyti cukraus gali skambėti kaip drausmė, bet tai savanoriškai sukelia streso kaskadą, kurioje jūsų kūnas jau skęsta. Neturėtume šių maisto produktų laikyti prabanga. Tai yra maistas, kurio jūsų streso paveikti kūnai trokšta. Gavėnia yra tiltas tarp žiemos ir prisikėlimo. Ir aš tikiu, kad galingiausias būdas eiti tuo tiltu yra ne išsekimas, o atkūrimas. Ne atėmimas, o kūrimas. Ne įrodinėjimas, kiek galite kentėti, bet įrodymas, kaip visavertiškai galite prižiūrėti kūną, kurį jums davė Dievas. Mintis apie gavėnią dar pratęsiu kitame priedo „Sveikata“ numeryje.
|