Ar įmanoma pabėgti nuo minčių apie karą?

– Mes per maži, kad užkirstume tam kelią, o šnekėt gali ir šneka kas ką nori. Šeimoje stengiamės nuvyti tas mintis, nediskutuoti. Pasižiūriu televiziją, paskaitau informaciją laikraščiuose – yra visokių nuomonių, kurių aš nevertinu labai rimtai.

– Nesinori svarstyti, kas kaltas, kas kaltesnis. Bet koks karas, ne tik Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, yra blogai. Šalia ir mes turim kaimynę Rusiją, todėl irgi niekada nesijautėm saugiai. Ir ta grėsmė bus tol, kol valdžioje bus Putinas. Seku įvykius, bet negyvenu tuo.

– Aš apie karą kasdienybėje nelabai mąstau, kaime tyliai ramiai gyvenu savo gyvenimą, turiu, ką veikti. Bet, kai pasiklausau žinias per televiziją, tai visokių minčių kyla. Tada stengiuosi nukreipti dėmesį – o ar ką mes galim pakeisti?

– Gyvenu Londone, į Kretingą trumpam atvykau pasisvečiuoti pas mamą. Aišku, kad dabartinė situacija gąsdina – o jeigu nelaimė, o jeigu tikrai kils pasaulinis karas? Kaip tada mes, artimieji, susitiktume, juk dalis gyvena Lietuvoje, dalis – kitose Europos šalyse.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius Šypalis