Diskusiją su Laimiu Bratiku (kairėje) vedė gimnazijos alumnas Tomas Perkumas.

Vasario 16-oji, Kovo 11-oji – datos, kada prisimenama, kas yra nepriklausomybė, kokia jos apgynimo, išsaugojimo svarba. Apie tai ypač svarbu kalbėti su jaunimu. Kitaip negu jų tėvai ar seneliai, nepriklausomoje Lietuvoje gimę jaunuoliai nežino, ką reiškia gyventi okupuotoje valstybėje, gali nesuvokti laisvės ir nepriklausomybės vertės. O šių dalykų neįvertinimas gali sukelti grėsmę valstybės ateičiai, su kuria ir siejamas jaunimas.

Įsimintinų Lietuvai datų fone Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko projekto „D-EFFECT“ renginys jaunimui „Aš esu Valstybė: jaunimo balsas, demokratija ir saugumas“. Susitikime, kurį moderavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos alumnas Tomas Perkumas, o padrąsinantį žodį tarė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys, gimnazistai turėjo galimybę apie pilietiškumą ir demokratiją pakalbėti su žurnalistu, Krašto apsaugos ministerijos Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės vyresniuoju patarėju Laimiu Bratiku.

Susitikimo pagrindinė mintis – pilietiškumas, kaip labai svarbi valstybės dalis. Tai žmogaus sąmoningas dalyvavimas savo valstybės ir visuomenės gyvenime, atsakomybė už bendrą gerovę, pagarba įstatymams, teisėms ir pareigoms. Sunku įsivaizduoti, kas nutiktų, jei šalyje nebūtų pilietiškumo, jei žmonės nebūtų sąmoningi, solidarūs ir atsakingi.

Pilietiškumas prasideda nuo pat mažens. Tėvai, globėjai vaikus moko arba turėtų mokyti būti bendruomeniškiems, empatiškiems ir sąmoningiems. Vėliau – pilietiškumo pamokos mokyklose. L. Bratikas teigė, kad visi vaikai ar jaunimas, einantis į mokyklas ar darželius, yra pilietiški. Jie, nors ir apie tai nepagalvoja, prisideda prie valstybės ir asmenybės formavimo ir augimo savo kokybišku mokymusi, socialine veikla. Po mokslų – sąmoningas darbo pasirinkimas socialinėse įstaigose, dalyvavimas akcijose, savanoriškoje veikloje.

Sveikinimo žodį tarė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys

Tvirtas pasirinkimas būti pilietiškam – stipresnė laikysena ir hibridinių grėsmių lauke. Galbūt šiuolaikinis žodis skamba paradoksaliai kalbant apie laikus prieš šimtus metų, tačiau hibridinės atakos jau egzistuoja nuo senų senovės – be abejo, tuo laiku nebuvo socialinių tinklų, tačiau žmonės vis tiek galėdavo būti paveikti psichologiškai. Juk dar Sun Tzu veikale „Karo menas“ užsimena, kiek daug gali psichologinis nusiteikimas: „Pergalinga kariuomenė pirmiausia laimi, o tik vėliau eina į mūšį.“ O šiuo laikmečiu dėl socialinių tinklų, greitos komunikacijos hibridinių atakų tiek daug, kad dauguma žmonių net nebesusimąsto, jog tai gali būti grėsmė.

Viena labiausiai žinomų – sukčių skambučiai. Šis būdas yra pavojingiausias vyresnio amžiaus žmonėms. Norint juos apsaugoti L. Bratikas siūlė jaunimui rūpintis vyresniaisiais žmonėmis, juos įspėti apie šių atakų galimybes ir grėsmes. Kitas atakų būdas – vadinamoji gąsdinimo žurnalistika. Lietuvoje ji nėra itin ryški, nes dauguma žiniasklaidos priemonių negali žmonių gąsdinti nepagrįstais ar išgalvotais faktais. Vis dėlto pasitaiko naujienų, kurios, nors realiai paveiktų tik nedidelę dalį visuomenės, sukelia nerimą beveik visiems. Tokiais atvejais ypač svarbu išlikti kritiškiems: įvertinti informacijos šaltinį, kontekstą ir pagalvoti, ar ši žinia iš tiesų turės tiesioginės įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui. Būtent kritinis mąstymas padeda atsiriboti nuo perteklinės baimės ir priimti racionalius sprendimus.

Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės vyresniojo patarėjo L. Bratiko svarbi mintis, kad šiuose hibridiniuose karuose visi žmonės yra kariai. Juk, pamačius sukčius ar kitus gąsdinimo šaltinius socialiniuose tinkluose, galima apie jas pranešti policijai ar kitoms apsaugos institucijoms. Vadinasi, visi gali būti pilietiški, reikia tik noro. Projekto „D-EFFECT“ renginys privertė susimąstyti apie pilietinį sąmoningumą ir atsakomybę už valstybę, kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms bei hibridinėms grėsmėms, apie tai, kad jaunas žmogus gali turėti didelį efektą ateičiai.

Ieva BUMBLYTĖ

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos III d kl. mokinė