|
|
|
Kontrolės krizė Kretingos rajono savivaldybėje: kai savikontrolės mechanizmas nustoja veikti
Sausio mėnesį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimo. Sprendimui pritarta valdančiosios daugumos balsais, nors dalis Tarybos narių tam nepritarėme. Šis sprendimas tapo pradžia įvykių grandinei, kuri šiandien baigėsi tuo, kad Savivaldybė liko be veikiančios nepriklausomos kontrolės institucijos. Po paminėtojo Tarybos posėdžio Savivaldybės kontrolierė pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų. Po kelių dienų analogišką prašymą pateikė ir kita Kontrolės ir audito tarnybos darbuotoja. Taip Tarnyba neteko visų specialistų. Reaguodamas į susidariusią situaciją, Kontrolės komitetas nedelsdamas sušaukė posėdį, kuriame buvo svarstomas siūlymas Savivaldybės tarybai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skelbti konkursą į Savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Būtent šiame Kontrolės komiteto posėdyje meras pareiškė, kad „šitos situacijos nebūtų buvę“, jei Tarybos nariai Giedrius Petreikis ir Jolanta Gedvilaitė nebūtų „politikavę“ ir „nenustatinėję kontrolierės prieš administraciją“. Reaguojant į tokius mero pasisakymus, svarbu akcentuoti, kad Kontrolės ir audito tarnyba yra nepriklausoma institucija, tiesiogiai atskaitinga Tarybai, o ne merui ar administracijai. Jos tikslas – objektyviai vertinti vykdomosios valdžios sprendimus ir užtikrinti, kad Savivaldybės turtas ir biudžeto lėšos būtų naudojamos teisėtai, skaidriai ir efektyviai. Todėl Tarybos narių teisė kelti klausimus, teikti pastabas ar atkreipti dėmesį į galimą riziką nėra „politikavimas“ – tai demokratinės kontrolės mechanizmo dalis. Kiekvieno Tarybos nario pareiga – reaguoti į Tarnybos signalus ir užtikrinti savivaldos skaidrumą ir atsakomybę.
Dieną prieš Tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas kontrolierės atleidimo klausimas, kontrolierė merui pateikė rašytinį atsakymą „Dėl viešai išsakytų teiginių detalizavimo ir pagrindimo“. Jame ji nurodo, kad 2026 m. sausio 15 d. susitikime su Savivaldybės administracijos vadovybe buvo pateikti pasiūlymai dėl Tarnybos nuostatų, audito apimties, procedūrų taikymo, veiklos planavimo ir planų nederinimo su vadovybe. Vieši pasisakymai buvo pagrįsti šio susitikimo pastebėjimais ir ankstesniais posėdžių komentarais, įskaitant 2025 m. gruodžio 18 d. 37-ajame Tarybos posėdyje išsakytas pastabas. LR vietos savivaldos įstatymas aiškiai nustato, kad Kontrolės ir audito tarnybai vadovauja savivaldybės kontrolierius, kuris sudaro ir vykdo Tarnybos veiklos planą, o Tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo principu bei vykdoma pagal tarptautinius audito standartus ir Valstybės kontrolės metodikas. Įstatymas nenumato plano ar auditų derinimo su vykdomąja valdžia. Praėjusį ketvirtadienį Tarybos posėdyje svarstytas Savivaldybės kontrolierės atleidimo klausimas atskleidė rimtą problemą: Kretingos savivaldybė liko be veikiančios nepriklausomos Kontrolės ir audito tarnybos. Abi aukštos kvalifikacijos darbuotojos paliko Tarnybą, o Tarybos diskusijos parodė gilėjančią krizę dėl skaidrumo, kontrolės ir demokratinio valdymo principų. Po Tarybos narių pasisakymų savo poziciją išdėstė ir meras. Jis teigė, kad jau dvejus metus bando įrodyti auditoriams, jog Savivaldybės kontrolierės būtų „efektyvesnės“, jei būtų pavaldžios Vidaus reikalų ar Finansų ministerijai. Toks požiūris kelia rimtų klausimų tiek dėl savivaldos savikontrolės esmės suvokimo, tiek dėl pačios kontrolės institucijų paskirties. Visų pirma, teiginys, kad Kontrolės ir audito tarnyba esą yra „po Savivaldybės sparnu“, yra klaidinantis. Tarnyba nėra Savivaldybės administracijos dalis ir nėra pavaldi merui – ji yra Savivaldybės tarybos institutas, sukurtas tam, kad galėtų nepriklausomai vertinti vykdomosios valdžios sprendimus. Todėl siūlymas „perkelti“ Tarnybą į kitą pavaldumą iš esmės reiškia ne pavaldumo keitimą, o pačios kontrolės koncepcijos paAntra, argumentas apie tariamą „efektyvumą“ nėra pagrįstas. Kontrolės ir audito tarnybos veiklos efektyvumas vertinamas pagal tai, ar ji laiku identifikuoja riziką, teikia pagrįstas išvadas ir prisideda prie teisėtų bei pagrįstų sprendimų priėmimo. Pavaldumas ministerijai šių funkcijų nepagerintų – priešingai, jis nutolintų kontrolę nuo vietos problemų, pailgintų sprendimų grandinę ir susilpnintų Savivaldybės tarybos priežiūros galias. Trečia, tai, kad meras jau dvejus metus „bando įrodyti“ tokio modelio pranašumus, kelia klausimą, kodėl siekiama keisti veikiančią ir įstatymu aiškiai įtvirtintą sistemą, o ne spręsti galimas problemas jos viduje. Jei kyla klausimų dėl audito kokybės, metodikos ar išvadų, jie turi būti sprendžiami teisėtais instrumentais – per rekomendacijų įgyvendinimą, metodinę pagalbą ar išorinius vertinimus, bet ne keičiant institucijos pavaldumą. Ketvirta, siūlymas perkelti Savivaldybės kontrolierės pavaldumą ministerijoms prieštarauja pačiam savivaldos savarankiškumo principui. Toks sprendimas reikštų, kad Savivaldybės vidaus kontrolės funkcija būtų atimta iš Tarybos, nors atsakomybė už sprendimus, biudžetą ir jų pasekmes ir toliau liktų Savivaldybėje. Apibendrinant, mero pasisakymai rodo ne siekį didinti veiklos efektyvumą, o esminį nesusipratimą dėl Kontrolės ir audito tarnybos paskirties. Kontrolė nėra problema, kurią reikia „iškelti“ iš Savivaldybės – tai esminė savivaldos apsaugos priemonė, kurios nepriklausomumas ir ryšys su Savivaldybės taryba yra sąmoningai įtvirtinti valstybės, o ne atsitiktinis ar koreguotinas sprendimas. Valstybėje yra sąmoningai įtvirtinta, kad kiekvienoje savivaldybėje veiktų kontrolės ir audito tarnyba, kuri atlieka savikontrolės funkciją vietos lygiu. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad savivaldybių turtas ir biudžeto lėšos būtų naudojamos teisėtai, skaidriai ir efektyviai. Šis mechanizmas nėra formalus ar perteklinis – jis skirtas prevencijai, t. y. laiku identifikuoti riziką, sisteminius trūkumus, pažeidimus ar neefektyvų lėšų panaudojimą, kol jie nevirto finansine, teisine ar reputacine žala Savivaldybei. Kontrolės ir audito tarnybos mechanizmo esmė – tai institucinė atsvara vykdomajai valdžiai savivaldoje. Tarnyba yra atskaitinga Savivaldybės tarybai, o ne merui ar administracijos direktoriui, nes būtent vykdomosios valdžios sprendimai dažnai tampa audito objektu. Nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios užtikrina, kad kontrolė būtų objektyvi, o rekomendacijos – orientuotos į viešąjį interesą, o ne administracijos ar politinių poreikių tenkinimą. Mechanizmas artina kontrolę prie sprendimų priėmimo vietos, leidžia geriau suprasti vietos problemas, rizikas ir specifiką, ir užtikrina, kad Taryba galėtų vykdyti savo priežiūros funkcijas realiu laiku. Toks mechanizmas yra ne tik „kontrolė dėl kontrolės“, bet ir Savivaldybės apsauga nuo neteisėtų sprendimų, finansinių nuostolių bei reputacinės žalos, užtikrinantis ilgalaikį viešųjų išteklių tvarumą. Todėl šiandien Kretingos savivaldybėje susiklosčiusi situacija yra ne tik personalinis konfliktas ar politinių nesutarimų pasekmė. Tai – rimtas signalas apie savivaldos savikontrolės mechanizmo silpnėjimą. Jei Savivaldybė neturi nepriklausomo audito, ji neturi ir visavertės savivaldos. ---
Tarybos opozicijos narių pasisakymai
– Šioje kadencijoje jau antrą kartą Kontrolės ir audito tarnyba liko be vadovo. Vienas kartas gali būti atsitiktinumas, du jau greičiausiai yra sistema. Antrasis kartas buvo siunčiantis pagalbos šauksmą. Vadovė paliko Tarnybą po prisipažinimo apie patiriamą spaudimą iš Savivaldybės administracijos. Iškalbinga situacija. Savo teiginių kontrolierė neatsisakė ir merui jai rašant raštus su prašymu pagrįsti savo išsakytus teiginius apie spaudimą. Akivaizdu, kad šiandien net dalis valdančiųjų supranta, kaip sparčiai rajonas rieda nuo demokratijos kalno į autokratijos pakalnę. Tą parodo ir kolegos iš valdančiosios daugumos Sauliaus Šopagos pasisakymas Tarybos posėdyje. Anot jo, jokia administracija kontrolieriaus egzistavimo fakto nepriima neutraliai. Ne išimtis ir tie, kuriais rinkimuose žmonės patikėjo per jų žadėtą skaidrumą. Tenka pripažinti, kad daliai Tarybos kolegų trūksta suvokimo, jog Kontrolieriaus tarnyba nėra baubas ar juolab priešas. Tai yra pagalbos ranka, kuri padeda kontroliuoti vykdomąją valdžią: merą, administracijos direktorę ir jiems pavaldžius. Tačiau mes antrą kartą per porą metų pagalbos rankai amputuojame pirštus. Tiesa, turime suprasti ir kontrolierės pasirinkimą. Žmonės nori saugių darbo sąlygų be spaudimo. ---
– Situacija turi būti vertinama iš esmės, o ne fragmentiškai. Kontrolės ir audito tarnybos nepriklausomumas nėra formalumas – tai įstatymu saugomas principas. Jei kyla klausimų dėl audito apimties ar veiklos plano, kontrolierė tai pagrįstai vertina kaip riziką nepriklausomumui. Tarybos pareiga yra reaguoti į kontrolierės signalus, o ne ignoruoti juos. Ir turiu pasakyti atvirai – gaila, kad Taryba laiku neapgynė savo kontrolės institucijos nepriklausomumo. Kai buvo siunčiami signalai, reikėjo aiškios ir principingos pozicijos. Nes kontrolės institucijos silpnėjimas nėra vieno žmogaus klausimas – tai visos Tarybos atsakomybė. Jeigu Savivaldybėje kažkas nesiseka, nereikia ieškoti kaltų tarp Tarybos narių ar audito tarnybos. Demokratija reiškia atvirumą, diskusiją ir atsakomybę už sprendimus. Tie, kurie valdo procesus, turi prisiimti atsakomybę už jų eigą. ---
– Kretingos rajono Savivaldybė liko be veikiančio nepriklausomo kontrolės mechanizmo. Abi aukštos kvalifikacijos auditorės paliko Tarnybą, ir tai nėra atsitiktinumas. Auditorių raštuose aiškiai nurodyta, kad Tarnyba vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 67 str., kuris įtvirtina jos nepriklausomumą ir atskaitomybę Savivaldybės tarybai, o ne vykdomajai valdžiai – merui, Savivaldybės administracijai. Taip pat numatyta, kad auditai atliekami pagal tarptautinius standartus ir valstybės kontrolės metodikas. Todėl bet kokie bandymai daryti įtaką audito apimčiai, procedūroms ar metodams yra ne tik netinkami – jie kertasi su pačiu nepriklausomumo principu. Šiandien pasekmės akivaizdžios: netekome profesionalių specialistų, kontrolės funkcija sustabdyta, rizika Savivaldybės finansams ir įmonių veiklai padidėjo, informacijos prieinamumas Savivaldybės tarybai sumažėjo. Tai jau nebe personalo klausimas. Tai – institucinio balanso klausimas Savivaldybėje. Jeigu Savivaldybės taryba iš esmės nespręs šios krizės, susilpnins savo, kaip aukščiausios savivaldos institucijos, galias. ---
– Šią kadenciją jau antra Kontrolės ir audito tarnyba palieka savo darbovietę kartu su visais darbuotojais. Susidarė toks įspūdis, kad dabartinei Savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai, merui Antanui Kalniui nereikia jokios kontrolės, nors, kai paskaitai Vietos savivaldos įstatymą, ten aiškiai juodu ant balto yra įtvirtinta Savivaldybės kontrolieriaus institucija, jos nepriklausomybė. Kontrolieriaus tarnyba dirba, kad Savivaldybės turtas, pinigai būtų naudojami atsakingai, aiškinasi aplaidumo, švaistūniškumo atvejus, siekia juos užkardinti. Savivaldybės administracijos kontrolė turi būti nuosekli, deja, šioje kadencijoje to nėra, pasikeitė jau net dvi kontrolierių komandos. Reikalavimas, kad Savivaldybės kontrolierė tarnybos veiklos nuostatus suderintų ne tik su Savivaldybės taryba, bet ir su meru, kuris šiandieną yra Savivaldybės administracijos galva, prasilenkia su visais teisės aktais. Neteisėti ir mero bandymai užčiaupti Kontrolės tarnybą ginančią opoziciją. Opozicijos pareiga kelti klausimus, išsakyti abejones ir atkreipti dėmesį į tai, kas kelia riziką demokratiniam valdymui. Tai nėra destrukcija, tai demokratinės kontrolės dalis.
Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicija
|
|
