Magistrantūros studentai iš Lietuvos viename Talino darželių su stažuotės vadovu Sergejumi Neifachu. Lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Inga Kutelienė – priekyje antra iš kairės.

Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Inga Kutelienė kartu su kitais šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais iš Vilniaus, Zarasų, Varėnos dalyvavo tarptautinėje praktinėje stažuotėje Taline Estijoje. „Buvo ne tik įdomu patirti, kaip ikimokyklinis ugdymas organizuojamas vienoje Baltijos šalių, bet ir įsivertinti, ką esame pasiekę čia, Lietuvoje, ką turime sukūrę gero ir kokiu keliu einame“, – sakė ji.

Stažuotę Vilniaus universitete švietimo politikos ir lyderystės magistrantūros studijose studijuojantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams surengė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas, profesinį turinį koordinavo šio instituto docentas dr. Sergejus Neifachas.

Stažuotės tikslas buvo stiprinti ikimokyklinio ugdymo vadovų vadybines ir lyderystės kompetencijas, praktiškai susipažįstant su Estijos ankstyvojo ugdymo sistema ir analizuojant, kaip nacionalinė švietimo politika įgyvendinamas kasdienėje ugdymo įstaigų veikloje.

Per vizitą Estijos sostinėje lietuvių delegacija pabuvojo 3-jose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur susipažino su ugdymo organizavimo modeliais, vaikų pasiekimų stebėsenos praktika, modernia ugdymo aplinka ir įtraukiojo ugdymo sprendimais.

„Buvo ir dėl ko nustebti, buvo ir dėl ko mums patiems sau pasakyti, kad lopšeliai-darželiai Lietuvoje yra tikrai gero lygio“, – tvirtino I. Kutelienė.

Estijos švietimo sistema, vadinasi, ir ikimokyklinis ugdymas seka kaimyninės Suomijos pavyzdžiu ir remiasi būtent tos šalies patirtimi. Ypač daug dėmesio estai skiria tyrinėjimui, tvarumui, lauko pedagogikai.

„Patiko Estijos valstybės požiūris į ikimokyklinio ugdymo bazes – jeigu darželis yra statytas daugiau kaip prieš 50 metų, jis nugriaunamas iki pamatų ir statomas visiškai naujas pastatas – šiuolaikiškas ir modernus, kas svarbiausia – išskirtinai erdvus. Niekas nevargsta remontuodamas ar lopydamas senus pastatus, kad dar tebėra pas mus.

Nesumeluosiu palygindama, kad vienas naujai pastatytų darželių, kuriame apsilankėme, būtų gal mūsų naujos bibliotekos didumo. Ir jame – tik 10 grupių, kai mūsų darželyje – 13-a“, – įspūdžius perteikė „Žilvičio“ vadovė ir išvardino, kad tokie nauji darželiai turi modernias virtuves valgiui ruošti, virtuvėles, baseinus, saunas, poilsio kambarius, viename darželių įrengtas net ir druskų kambarys, o visas komunalines išlaidas, susijusias su tokios infrastruktūros išlaikymu, sumoka vietos savivaldybė. Tačiau ir lankyti darželį Estijoje yra brangiau negu Lietuvoje: tarkim, Taline už darželį tėvai moka 56 Eur ir padengia maitinimo išlaidas, „Žilvityje“ už vieną vaiką tėvai moka 10 Eur ir už maistą.

Naujo darželio statybos procese Estijoje aktyviai dalyvauja tos ugdymo įstaigos vadovas, kuris išsako savo viziją, poreikius, o erdvės, lietuvaičių požiūriu, galėtų būti net ir labiau užpildytos. „Galbūt, kad mes esame labiau praktiški – iškart sumąstytume, kaip išnaudoti vieną ar kitą erdvę, antra, – esame įpratę gyventi susigrūdę. Vienaip ar kitaip, tokių darželių, kaip Estijoje, Lietuvoje dar nėra“, – kalbėjo I. Kutelienė, tačiau, palygindama darbo sąlygas, ji mūsų naudai palygino ir tai, kad erdvių užpildymu, priemonėmis, informacinių technologijų panaudojimo intensyvumu lietuviai nuo estų niekuo nesiskiria, dargi kai kur ir lenkia, ypač – informacinių technologijų, praktinio mokymo srityje.

Estai neturi ugdymo įstaigų vadovų kadencijų, kaip yra pas mus, tačiau Estijos valdžia jau kaip ir planuoja taikyti lietuvių modelį. Estijoje pedagogams netaikomos kvalifikacinės kategorijos – visi gauna vienodą atlygį, nėra tokių griežtų higienos normų, kaip Lietuvoje. „Estai gyvena gerokai laisviau. Daug laisvių duota įstaigos vadovui, kuris pats sprendžia dėl asignavimų ir savivaldybę tiesiog informuoja apie lėšų poreikį“, – skirtumą įvardino I. Kutelienė, atkreipdama dėmesį, kad ir maitinimo paslauga yra patikėta jos teikėjui – tai nėra darželio vadovo rūpestis.

Įtraukusis ugdymas Estijoje kelia lygiai tokias pačias problemas, kaip ir Lietuvoje, nes ir Estijoje trūksta švietimo pagalbos specialistų, ypač – logopedų, kurie yra aukso vertės ir kuriuos visų pirma susirenka privačios ugdymo įstaigos, tačiau skirtingų gebėjimų vaikams Estijoje yra sudaromos atskiros grupės ir klasės – jie neintegruojami tiek tiesiogiai, kaip yra Lietuvoje. Dar vienas skirtumas – kad grupėje dirba du mokytojai ir jų padėjėja, ir taip lengviau sprendžiama pietų miego problema: vienas pedagogų budi miegamajame, kitas prižiūri nemiegančius vaikus.

„Kadangi ir Estijoje – žiema, mūsų delegacija buvo nustebinta estų požiūriu į vaikų žiemos sportą, judėjimą. Pilnas darželio kiemas rogučių, kitų priemonių. O grįžus iš lauko, batai, kombinezonai keliauja į džiovyklą, prieš tai nupurčius sniegą ir dušuose nuplovus purvą“, – I. Kutelienė papasakojo, kad estai tvarų požiūrį pritaikė net ir svečiams – po patalpas visur jie vaikščiojo basomis.

„Ši tarptautinė stažuotė yra tarsi tikslinga investicija į mūsų ikimokyklinio ugdymo ateitį: į gebėjimą matyti švietimo sistemą plačiau, telkti bendruomenes, inicijuoti pokyčius, orientuotus į vaiką, pedagogą, tvarią ugdymo kokybę“, – sakė lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė I. Kutelienė.

• Rašyti komentarą (1)