Kas Jums yra pirmieji pavasario pranašai?

– Atėjo pavasaris, pagaliau atėjo... Na kas gi jį atneša? Ogi gera nuotaika. Man 85-eri, esu 30 metų praleidęs Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, ansamblyje „Vilniaus aidai“. O dabar jau 10 metų vaidinu žemaitį Kretingoje. Šiandien iš ryto pasimačiau su nuostabia moterimi, argi tai – ne mano gyvenimo pavasaris? Na tik ta nelemta draugė (parodė į lazdą – aut. past.), mesčiau ją į šoną, bet be jos irgi niekaip.

– Šiandien kaip tik ir pagalvojau, kad pagaliau atėjo lauktas pavasaris. Saulė šviečia, tirpsta sniegas. Džiugi nuotaika. Ilgėjanti diena. Su vaikučiu ilgiau galime vaikščioti gryname ore. Kiti jau sodina augalus, bet aš gyvenu bute ir jokių želmenų nesodinu. Turiu savo gyvą gėlę ir tuo džiaugiuosi.

– Saulutė, va kokia šiandieną ji skaisti. Pagaliau nebe cepelininis dangus. Nuotaika gera, susitinkame, išgyvename bendrystės džiaugsmą. Tuoj iš po sniego išlįs snieguolės. Šiemet gamta ir taip vėluoja: pernai tokiu laiku buvome Birštone, skruzdėlės ropojo medžių kamienais. Gyvenu šalia Radailių, man Kretingoje labai patinka: čia viskas paprasta, nėra kamščių, gražu, gera infrastruktūra, pilna kavinukių.

– Pavasarį žmonės laimingesni. Daugiau šypsosi, nes veikia saulė. Ilgesni šviesūs rytai ir vakarai. Girdisi vis daugiau paukščių balsų. Sodininkystė – ne man, nieko nesodinu, tad šis rūpestis man pavasario neišduoda.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius Šypalis