Meškos – itin stiprią uoslę turintys gyvūnai, tad bičių avilį gali užuosti ir už keliasdešimt kilometrų.

Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) Kretingos skyriaus pirmininkas Ričardas Petraitis informavo, kad LBS gavo atsakymą į raštą dėl meškų padarytos žalos bitynuose kompensavimo.

Šią vasarą nuo meškų nukentėjo ne vienas šalies bitynas, kai juose apsilankę rudnosiai, siekdami paskanauti medaus, išvartė avilius, sulaužė rėmus, vienu žodžiu – padarė nepataisomos žalos.

Žemės ūkio ministerija, atliepdama į bitininkų poreikius, informavo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra inicijavusi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359, pakeitimą, kuris šiuo metu yra derinamas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Paskelbtame metodikos projekte atsiranda galimybė gauti kompensaciją ir už rudųjų lokių bei lūšių daromą žalą ūkiniams gyvūnams, tarp jų ir bitynams. Siekiant gauti kompensaciją, įvykus žalos padarymo faktui, kai įtariama, kad žalą bitynui padarė rudasis lokys, ūkio subjektas turės pateikti prašymą seniūnijai pagal gyvenamąją vietą.

Taip atrodo meškos nuniokoti bičių aviliai.

Savivaldybės sudaryta komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti ją įvertins artimiausią darbo dieną, einančią po gauto rašytinio pranešimo apie padarytą žalą gavimo dienos, surašys medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams ir bitynams apžiūros aktą, duomenis apie įvykį pateiks į Biologinės įvairovės informacinę sistemą ir prireikus nustatys kitą konkretų žalos dydžio suskaičiavimo terminą, kai bus žinomi žalos dydžiui suskaičiuoti pagal metodiką būtini duomenys ir informuos apie tai žalą patyrusius asmenis. Ministerija informavo, kad metodikos projekte nėra numatytas reikalavimas apsaugoti bitynus tam tikromis priemonėmis, kad kompensacija būtų išmokėta.

Jau yra neginčijama, kad Lietuvoje meškos pasirodo vis dažniau, ir šių atvejų daugėja.

Pagal interaktyviojo meškų žemėlapio duomenis, šiais metais užfiksuoti 66 Lietuvoje pastebėtų meškų atvejai Anykščių, Ignalinos, Ukmergės, Širvintų, Švenčionių, Kaišiadorių, Marijampolės, Kupiškio, Kauno, Molėtų, Vilniaus, Prienų, Varėnos rajonuose.

Praėjusiais metais pastebėtų meškų atvejų buvo triskart mažiau – 19, 2023-iaisiais – 4, 2022 m. – 2 ir 2021 m. – 1 atvejis.

Meškos yra visaėdžiai gyvūnai, mintantys uogomis, šaknimis, smulkiais žinduoliais, paukščiais, dvėseliena ir medumi. Kadangi jų uoslė – labai stipri, jie maisto šaltinį užuodžia net už keliasdešimt kilometrų. Vadinasi, ir aviliai su bičių šeimomis nėra saugūs – jeigu meška norės, juos suras.

• Rašyti komentarą (0)