![]() |
|
|
Labdaros valgyklai – aukos ir iš akcijos „Maltiečių sriuba“
Kretingos mieste įžiebiant Kalėdų eglę per surengtą akciją „Maltiečių sriuba“ kretingiškiai ir svečiai paaukojo 810 Eur. Šios lėšos skirtos Kretingos pranciškonų vienuolyne veikiančiai labdaros valgyklai „Rūpestėliai“, kurios šeimininkės kasdien pamaitina keturias dešimtis ir daugiau varguolių. Sriubą virė kavinės Maltiečių sriubą, kuria žmonės vaišinosi Rotušės aikštėje, virė Žibininkų pramogų komplekso HBH, kavinių „Britanija“ ir „Pakalnė“ Kartenoje bei Dupulčių užeigos virėjai. Šios pirmąkart Kretingoje surengtos akcijos „Maltiečių sriuba“ iniciatorė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė, kad renginys pavyko – žmonės aukojo dosniai. „Buvo išvirta 100 litrų sriubos, atgabentos 4 dideliuose puoduose. Ja vaišinome visus, kas priėjo – kas aukojo ar pinigų neturėjo, vis vien dar liko vienas nesuvalgytas puodas – apie 20 litrų. Šią sriubą nugabenome ir perdavėme pranciškonų vienuolyno valgyklai“, – kalbėjo G. Liobikienė, pasidžiaugusi, kad prekybos centras „Maxima“ paaukojo 10 tortų, kuriuos išdalino į šventę susirinkusiems vaikams. Seniūnė patikino, kad per akciją „Maltiečių sriuba“ surinktas lėšas – 810 Eur – jie pervedė Maltos ordino organizacijai, besirūpinančiai vargingai gyvenančiais senoliais. Kretingos labdaros valgyklai „Rūpestėliai“ nuo 2002-ųjų vadovaujanti Akvilė Virbalienė taip pat džiaugėsi, kad krašto žmonės nėra abejingi varguoliams, ir bet kokia parama – pinigais ar maistu – jiems itin reikalinga. Per metus – 20 tūkst. kg maisto Labdaros valgyklai maistas pargabenamas iš Maisto banko Kretingoje ir Klaipėdoje – parvežama tai, ko nesunaudoja prekybos centrai, valgyklą taip pat remia rajono ūkininkai, medžiotojai ir pavieniai geradariai. „Iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto šiemet gavome 9 tūkst. Eur paramos, anksčiau – po 6 tūkst. Eur, ir tų pinigų neužtekdavo. Todėl pernai ėjome pas Savivaldybės vadovus prašydami, kad padidintų sumą, ir buvome išgirsti. Patys privalome susimokėti už elektrą – valgykloje veikia 6 šaldytuvai, viryklė, už komunalines paslaugas, kelionės išlaidas, pakuotes maistui. Tačiau didžiausia lėšų dalis atitenka Maisto bankui už produktų sandėliavimą. Iš viso per metus iš Maisto banko gauname apie 20 tūkst. kg paramos maistu, – finansine išraiška tai sudaro 56 tūkst. Eur“, – kalbėjo „Rūpestėlių“ vadovė. Valgyklos šeimininkės savanorės, kurioms vadovauja Vita Petrauskaitė, išverda 3 didžiulius – po 80 l – sriubos. Kas rytą valgytojai išsineša lauknešėlius – be sriubos, dar duonos gaminių ir produktų, kurių į valgyklą atneša žmonės – raugintų kopūstų, marinuotų agurkų, uogienių, bei tų, kuriuos skiria Maisto bankas. Kai kurie jų maisto dar parneša ir kaimynams ar pažįstamiems, kurie stokoja, bet patys neišdrįsta ateiti į valgyklą.
Daržovių „Rūpestėliams“ užtenka „Žmonės labai nori duonos, ir būna pikti, jeigu jos pritrūkstame. Duonos ir jos gaminių daugiausiai parūpina taip pat Maisto bankas, kartais neišparduotos atveža iš kepyklų, dažnai – „Kartenos duonos“ savininkai, – pasakojo A. Virbalienė ir tęsė mintį: – Niekada nežinome, ką atiduos Maisto bankas. Mūsų išradingosios šeimininkės dalį produktų, ypač – daržoves, sunaudoja sriubai. Jeigu medžiotojai atveža žvėrienos, šia paskalsina kasdien verdamą sriubą. Vydmantiškiai Vilma ir Šarūnas Jurgučiai teikia produktų iš savo maisto produktų parduotuvės. Kartais iš Maisto banko gauname pyrago, tortų – šeimininkės juos supjausto ir išdalina gabalais.“ Maistui žmonės dažniausiai atsineša savo tarą, tačiau jos neturintiems šeimininkės yra paruošusios švarių kibirėlių, stiklainių. Šį sezoną šalies labdaros valgykloms labai trūksta daržovių dėl prasto jų derlius, tačiau A. Virbalienė patikino, kad „Rūpestėliai“ didelio daržovių stygiaus nejaučia: „Šeimininkės pastebi, kad iš Maisto banko atveža itin mažas bulves, nes geresnės parduotuvėse išperkamos. Daržovės – nebe tokios kokybiškos, pasitaiko ir su puviniu, tenka nemažai išpjaustyti. O ilgametis mūsų geradaris ūkininkas Rimantas Uosis iš Ankštakių ir šiemet mus aprūpino burokėliais, kopūstais.“ Artėjant Kalėdoms, šeimininkės pataupo konservų, saldainių, kitokių negendančių produktų, kad savo valgytojams galėtų paruošti šventinius lauknešėlius. O geradariams, tikino V. Petrauskaitė, ji paruošianti savo ranka rašytus sveikinimus su kalėdaičiais ir įduodanti, kad juos nuvežtų ir įteiktų valgyklos vairuotojas Linas Puškorius. Viename – pyktis ir ramybės paieškos Paklausta, koks šiandieną yra bendras valgytojo paveikslas, A. Virbalienė pastebėjo, kad žmonės tapo labiau piktesni, reiklūs. „Iš esmės tie žmonės yra nelaimingi. Tokiais tampa ne iš gero gyvenimo – iš patiriamos vidinės kančios. Arba iš įpročio, kad valstybė turi jais pasirūpinti. Pas mus vis dar yra daug biurokratizmo – deklaruojama, kad rūpinamasi socialiai pažeidžiamais asmenimis, tačiau tarnyboms svarbiausia yra sutvarkyti popierius, užvesti bylą. O realios pagalbos, tarkim, kad žmogus susirastų darbą ar žmogiškos paguodos labai trūksta“, – praktine patirtimi pasidalijo A. Virbalienė. Tačiau geroji žinia, jos žodžiais, yra ta, kad valgytojai vis dažniau nusiraminimo ieško bažnyčioje – ateina į šv. Mišias vakarais, ieško pagalbos pas brolius pranciškonus, kurie kasryt palaimina labdaros valgyklos maistą ir susirinkusius valgytojus. „Rūpestėliai“ A. Virbalienei tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi: daugiau kaip du dešimtmečius trunkanti savanorystė yra persipynusi su darbu – socialinių mokslų daktarės laipsnį turinti A. Virbalienė dirba Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos ir socialinės gerovės katedros vedėja. „Darbas labdaros valgykloje yra praktinė patirtis, gyvas liudijimas. Atsivežu čia ir studentus: jie mato realų vaizdą, bendrauja su valgytojais, šeimininkėmis. Mūsų šeimininkė Vita yra tarsi ramybės įsikūnijimas: geba nuraminti valgytojų pyktį ir paguosti“, – pasidžiaugė pašnekovė.
|