Sukčiavimo atvejų Kretingos rajone nemažėja, bet, kaip tikino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Sandra Statkauskienė, pastebimas nuolatinis jų augimas, ypač elektroninėje erdvėje.

Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Sandra Statkauskienė tikino, kad sukčiavimų mastai rajone nemažėja – priešingai, pastebimas nuolatinis jų augimas, ypač elektroninėje erdvėje. Dažniausiai gyventojai praranda nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų, tačiau pasitaiko ir išskirtinių atvejų – vienas Kretingos rajone gyvenantis asmuo yra netekęs daugiau negu 0,5 mln. eurų.

Susigundo greitomis investicijomis

Pastaruoju metu labiausiai gyventojai susigundo neteisėtai siūlomomis investicijomis, ypač susijusios su kriptovaliutomis. „Sukčiai žada greitą pelną, o žmonės, paskubėję ir nepasidomėję, praranda dideles sumas“, – kalbėjo S. Statkauskienė.

Dažnai nukentėjusieji net nesuvokia, kad bendrauja ne su finansų konsultantais, o su manipuliuoti išmokytais asmenimis. Sukčiai ilgai įkalbinėja, kalba rusų arba anglų kalba, sukuria pasitikėjimo atmosferą. Kad ir nedidelę sumą pradžioje investavę žmonės toliau gundomi atsiunčiant fiktyvius „grafikus“, kuriuose jų investicijos „žaibiškai auga“, prašoma į neva investicines sąskaitas pervesti vis didesnes sumas, po kurio laiko jos užblokuojamos, o žmonės patiria tūkstantinių nuostolių.

„Būna atvejų, kai šiek tiek investavus pinigų, sukčiai su žmonėmis susisiekia praėjus ir keliems metams. Tada prašo parsisiųsti programėlę, per kurią neva lengviau bendrauti ir išsiimti investuotus pinigus, kurie, jų teigimu, išaugo. Tokiu būdu perimamas įrenginys ir nukentėjusieji net negali įvardinti, kokiu būdu sukčiai ištuštino jų banko sąskaitas“, – vieną situacijų apibūdino tyrėja.

Sukčiai gali siūlyti investuoti bet kur: nuo naftos ar aukso, kriptovaliutų, įmonių akcijų, obligacijų. Policijos pareigūnai rekomenduoja: prieš pradedant bet kokius veiksmus, pirmiausia pasitikrinti „Lietuvos banko“ svetainėje, ar sudominusi investavimo platforma yra legali – turi Lietuvos banko išduotą licenciją.

Pasak sukčiavimo atvejus tiriančių pareigūnų, bene daugiausiai žmonių nukenčia, kai paskambina nepažįstami asmenys, prisistato, pavyzdžiui, įvairių telekomunikacijos įmonių atstovais, banko ar policijos darbuotojais, įtikina žmones atskleisti asmeninius, el. bankininkystės duomenis, pervesti turimus pinigus į neva saugias sąskaitas ar atvykusiam nepažįstamam asmeniui atiduoti banko kortelę. Taip pat pasitaiko atvejų, kai sukčiai įtikina žmones neva galintys padėti susigrąžinti sukčiaujant prarastus pinigus ir vėl išvilioja įvairias sumas pinigų.

Pavojingos nuorodos – spąstai vienu paspaudimu

Antroji dažniausia apgavystė – neteisingos interneto nuorodos ir netikri puslapiai. Gyventojams atsiunčiami laiškai apie tariamas siuntas, VMI permokas, loterijos laimėjimus, KET pažeidimus. „Žmonės labai skuba spausti sumokėti baudas, atsiimti laimėjimus, tačiau reikia neskubėti suvesti bankinių duomenų. Jeigu kyla bent menkiausia dvejonė, susisiekite su pačia įstaiga, internete eikite į valdžios vartus pasitikrinti dėl galimos baudos. Jokiu būdu nespauskite nuorodų“, – akcentavo S. Statkauskienė. Netikrus puslapius gyventojai taip pat aptinka lengvai, ši rizika suaktyvėja, kai žmonės ieško kasdienių paslaugų, reikia pildyti metinę pajamų deklaraciją, naudotis e.sveikatos paslaugomis. „Paspaudus nuorodą, svetainė atrodo lyg ir tikra, tačiau kad ji netikra išduoda tam tikri elementai: pakeista viena raidė svetainės adrese, neveikiantys meniu mygtukai, pinigų pervedimui nurodoma užsienio sąskaita“, – vardino tyrėja.

Dar vienas gana dažnai naudojamas apgaulės būdas, kai su įvairius daiktus internetu parduoti norinčiais žmonėmis susisiekia neva juos pirkti norintis asmuo, pardavėjui atsiunčia nuorodą neva kurjeriui užsakyti arba pardavėjas įtikinamas prisijungti prie tam tikrų paskyrų, suvesti banko duomenis. Šiuo atveju pareigūnai pataria visada, prieš suvedant Smart ID kodus, skaityti, kokia operacija bus patvirtinta. Atkreipti dėmesį būtina ir į tai, kad, norint gauti pinigus, patvirtinti operacijos Smart ID 2 kodu nereikia, kaip ir atskleisti mokėjimo kortelės duomenų – tam reikalingas tik banko sąskaitos numeris.

Artėjant Kalėdoms ypač suaktyvėja netikros internetinės parduotuvės, viliojančios neįtikėtinai mažomis kainomis. „Artėja didžiosios metų šventės, kai daug žmonių internete intensyviai ieško dovanų ar kitų jiems reikalingų daiktų. Patariama naudotis tik patikimų elektroninių parduotuvių ar pardavėjų paslaugomis. Taip pat prieš perkant rekomenduojama pasiskaityti komentarų – galbūt jau yra nukentėjusių ir apie tai skelbiančių žmonių“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Tyrėja S. Statkuvienė taip pat atkreipė dėmesį, kad sukčiai gali taikytis į gyventojus, netrukus gausiančius išmokas iš pensijų II pakopos: „Yra tikimybė, kad sukčiai suaktyvės, tad būkite itin atidūs ir saugokite savo pinigus.“

Apsisaugoti nėra paprasta

Nusikaltimus el. erdvėje tiriančios Klaipėdos apskrities VPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko funkcijas atliekantis Zigmas Turskis tikino, kad apsisaugoti nuo sukčių nėra paprasta – jie įgudę psichologiškai paveikti nukentėjusįjį: „Svarbu įsidėmėti, kad nei policininkai, nei VMI, kitų valstybinių įstaigų ar bankų atstovai nekalba rusiškai – Lietuvoje su klientais bendraujama tik valstybine kalba. Taip pat neatlieka jokių pinigų patikrinimų namuose, neskambina piliečiams, prašydami pervesti pinigų už kokias nors paslaugas ar atskleisti prisijungimo prie el. bankininkystės kodų. Sulaukę įtartino skambučio, ypač, jei kalbama rusiškai, – tiesiog nutraukite pokalbį ir padėkite ragelį. Nespauskite jokių atsiųstų nuorodų neįsitikinę, kad tai saugu. Nepasiduokite emocijoms ir neatlikite jokių veiksmų, ypač, kai reikalaujama atskleisti asmeninius ir el. bankininkystės duomenis.“

Pasak pareigūnų, tyrimai, ypač dėl elektroninėje erdvėje įvykdyto sukčiavimo, dažnai trunka ilgai, yra sudėtingi – apgaule išvilioti pinigai dažnai keliauja per kelias sąskaitas, kai kurios jų būna užsienio finansų įstaigose, patys sukčiai taip pat kartais veikia iš užsienio valstybių, todėl bendradarbiauti tenka ne tik su Lietuvos, bet užsienio teisėsaugos ir kitomis institucijomis.

Kaip saugotis ir netapti sukčių aukomis, pareigūnai gyventojams primena nuolat – pavyzdžiui, rengiami susitikimai su įvairiomis gyventojų grupėmis, bendraujant su Saugios kaimynystės aktyvistais, viešose renginiuose, skelbiant aktualią informaciją socialiniuose tinkluose, žiniasklaidos priemonėse.

Bankai imasi priemonių

Lietuvoje augant finansinio sukčiavimo atvejams, Lietuvos bankas stiprina bendradarbiavimą su šalies ir užsienio institucijomis, diegia naujas priemones gyventojų apsaugai. Kaip teigė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė, tik sutelktos pastangos leidžia veiksmingai užkardyti sukčių veiklą.

„Veikiame trimis kryptimis: prižiūrime finansų rinkos dalyvius, didiname gyventojų finansinį raštingumą ir stipriname bendradarbiavimą su kitomis institucijomis“, – teigė ji. Pasak vadovės, Lietuvos bankas buvo vienas pirmųjų Europoje pradėjęs blokuoti neteisėtą veiklą vykdančias svetaines ir viešinti „juoduosius sąrašus“.

Institucinis bendradarbiavimas – vienas svarbiausių kovos prieš sukčiavimą pagrindų. Lietuvos bankas yra pasirašęs tarpinstitucinius susitarimus su Generaline prokuratūra, FNTT, NKSC, STT, o kartu su Finansų ministerija ir komerciniais bankais įsteigė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą. „Jis renka duomenis, analizuoja sukčiavimo tipologijas ir dalijasi informacija su rinka. Tokia sąveika būtina, nes sukčiavimo schemos nuolat kinta“, – akcentavo V. Dičpinigaitienė.

Anot jos, prevencijai labai svarbu ir naujai įsigaliojusi gavėjo tikrinimo paslauga, pagal kurią bankai privalo patikrinti, ar nurodytas gavėjo vardas atitinka tikrąjį sąskaitos savininką. „Tai mūsų naujas ginklas prieš socialine inžinerija paremtą sukčiavimą. Portugalijos ir Nyderlandų patirtis rodo, kad ši priemonė veiksminga – tikimės tokio pat rezultato ir Lietuvoje“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto galimybė atgauti prarastus pinigus priklauso nuo daugelio aplinkybių. „Sukčiai dažnai perveda lėšas į kriptoturtą arba tolimas jurisdikcijas, todėl laikas čia itin svarbus. Gyventojai turėtų nedelsiant skambinti bankui – tam visi bankai turi specialias linijas“, – sakė V. Dičpinigaitienė.

Ji priminė, kad bankai privalo kompensuoti tik neautorizuotas operacijas: „Jei žmogus pats patvirtina mokėjimą, net jei buvo sukčių spaudžiamas, banko pareiga kompensuoti neatsiranda. Todėl labai svarbu niekada netvirtinti mokėjimų, kurių neinicijavote, ir nesidalinti prisijungimo duomenimis.“

---

Policijos duomenimis, nuo sausio 1 d. iki spalio 31 d. dėl sukčiavimo Kretingos rajono policijos komisariate pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 19 nusikalstamų veikų, Palangos miesto – 11, Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje, atliekančioje sisteminius, el. erdvėje įvykdytus ir dažnai itin didelę žalą sukėlusius sukčiavimo atvejus, – 104 nusikalstamų veikų visoje Klaipėdos apskrityje.

Dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo Kretingos rajone pradėti 5, Palangos – 4, Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV – 168 ikiteisminiai tyrimai. Tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. pagal LR BK 182 str. Kretingos rajone – 10, Palangos mieste – 4, Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV – 119 nusikalstamų veikų. Pagal LR BK 215 str. Kretingos rajono policijos komisariate pradėti tyrimai dėl 5 nusikalstamų veikų, Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV – 45, Palangos m. PK pagal šį LR Baudžiamojo kodekso straipsnį nepradėta.

Per visus 2024 m. pagal LR BK 182 str. Kretingos rajono policijos komisariate pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai (ištirta beveik 92 proc.), Palangos – 7 (ištirta kiek daugiau negu 57 proc.), Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV – 151 (ištirta 43 proc.).

• Rašyti komentarą (3)