Iš Nacionalinio Petro Vyšniausko saksofonininkų konkurso-festivalio Kretingos meno mokyklos mokinys Mantas Tolis ir jo mokytojas Laimonas Stanius bei akompaniatorė Rima Žilinskienė parvežė garbingą III v. laimėjimą.

Keturiolikmetis Kretingos meno mokyklos mokinys Mantas Tolis Plungėje įvykusiame prestižiniame nacionaliniame Petro Vyšniausko saksofonininkų konkurse-festivalyje, savo amžiaus grupėje, įveikęs vyresnius mokinius ir studentus, laimėjo III vietą ir 200 Eur vertės piniginį prizą. Konkursui kretingiškį parengė vyresnysis saksofono mokytojas Laimonas Stanius.

„Tai – didžiulis Manto, saksofono specialybės besimokančio jau 7-tus metus, darbštumo ir pastangų įvertinimas. Tam, kad laimėtum, reikia talento, tačiau talentu apdovanotų vaikų yra ir daugiau, ir, norint pasiekti aukštų rezultatų, reikia įdėti labai daug darbo. Mantas geba suderinti abi šias savybes. Jis rungėsi antroje amžiaus grupėje, į kurią patenka mokiniai ir studentai nuo 14 iki 19 metų, – kitose dviejose grupėse rungėsi jaunesni ir vyresni atlikėjai. Savo grupėje tarp 12 muzikantų Mantas buvo jauniausias, jam teko varžytis ir su studentais. Jis labai kūrybingai atliko gana sunkų avangardinio džiazo kūrinį, ir tai jam atnešė garbingą trečiąją vietą“, – mokinio pasiekimais džiaugėsi L. Stanius.

Konkurso, įvykusio Plungės kultūros centre, reikalavimai, anot pedagogo, buvę labai griežti. Konkursantai dalyvavo dviejose programose: vieni varžėsi klasikinio saksofono programoje, kiti, tarp jų – ir M. Tolis, džiazo, populiariosios, roko ir kitų muzikos stilių programoje. Mantas konkurse atliko kūrinius Algio Kilio „Po pratęsimo“ ir Rudy Wiedoeft „Mazanetta“.

Tradicinio Petro Vyšniausko konkurso idėjiniai autoriai ir puoselėtojai ir yra pats Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas LMTA Džiazo katedros profesorius P. Vyšniauskas bei Plungės rajono kultūros centro direktorius LMTA docentas Romas Matulis.

Šiame tradiciniame konkurse-festivalyje, kuriuo siekiama populiarinti saksofono muziką, ypač tarp vaikų ir jaunimo, skatinti jaunuosius talentus, plėtojant jų meistriškumą, iš viso dalyvavo keliasdešimt saksofonininkų solistų ir ansamblių iš pačių prestižiškiausių šalies muzikos mokymo įstaigų: Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Kauno Juozo Gruodžio ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijų bei mokyklų – Balio Dvariono, Kauno A. Kačanausko, Kėdainių, Anykščių, Gargždų, Alytaus, Plungės, Kalvarijos, Marijampolės, Palangos ir Kretingos meno, taip pat Lietuvos kūrybos studijos „Guboja“ ir Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos. „Atlikėjų kontingentas buvo labai stiprus ir įvairus. Tarp rajonų tik mums vieniems pasisekė pelnyti tokią aukštą vietą: šiuolaikinės muzikos kategorijoje pirma vieta atiteko Balio Dvariono muzikos mokyklos, antroji – Stasio Šimkaus konservatorijos mokiniams“, – šio konkurso ir kretingiškio laimėjimo svarbą akcentavo L. Stanius. Jis pratęsė mintį, kad į konkursą jie vyko tik su akompaniatore Rima Žilinskiene, kai kiti saksofonininkai kūrinius atliko išvien su mušamaisias ir gitaromis: „Komisiją sužavėjo, kad Manto atliekama muzika buvo labai švari, ryškiai skambanti.“

Pasak pedagogo, M. Tolis pastaraisiais metais sėkmės laiptais kopė gana sistemingai: praėjusį pavasarį pelnė III vietą kompozitoriaus Juozo Pakalnio medinių pučiamųjų instrumentų konkurse Stasio Šimkaus konservatorijoje, o vasarą – Palangoje įvykusiame pučiamųjų popmuzikos konkurse „Jūros perlas“ – taip pat trečią vietą.

Ir šįkart į Kretingą parvežus garbingą muzikos apdovanojimą, L. Stanius sakė, kad Mantas, jo tėvų Aurelijos ir Vaido Tolių žodžiais, jaučiasi laimingas ligi dangaus. Būtent jaunojo saksofonininko tėvai ir buvo pagrindiniai išvykos į konkursą rėmėjai. Didžiulį dėkingumą visi jaučia ir Kretingos meno mokyklos fortepijono vyr. mokytojai koncertmeisterei R. Žilinskienei, kuri aukojo savo laisvą laiką, sutikusi akompanuoti Mantui.

Po konkurso, kur apdovanojimus įteikė pats saksofono virtuozas P. Vyšniauskas, dalyvių laukė bendra dovana – Mykolo Oginskio rūmų žirgyne parodyta H. Ibseno ir E. Griego muzikinė drama „Peras Giuntas“, kai scenoje vienu metu pasirodė 160 atlikėjų. Taip pat buvo surengtas seminaras-kūrybinės dirbtuvės „Žemaitiškumo mįslė – nuo plerpinės iki saksofono“, kurią išraiškingai, pasitelkęs istorijos pavyzdžius, vedė profesorius Alfredas Bumblauskas.

• Rašyti komentarą (1)