Eglė Alonderienė

Kretingos rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, rajone turinti centralizuoto vandens tiekimo monopolį, vartotojams kasmet vidutiniškai paruošia ir patiekia apie 940 tūkst. kub. m gėlo požeminio vandens. Šiemet 12 tūkst. įmonės vartotojų, iš kurių 400 yra įmonės, kiti – gyventojai, bus patiekta apie 1 mln. kub. geriamojo vandens, panašiai tiek ir nuotekų sutvarkyta. Įmonė prognozuoja 2025 m. veiklos rezultatą – apie 450 tūkst. eurų pelną. Tiek pelno pastaraisiais metais neturėjo, 2024 m. pelnas – 146 tūkst. eurų.

– Kaip įmonei pavyko uždirbti beveik pusės milijono eurų pelną? Savivaldybė privalo užtikrinti gyventojų aprūpinimą kokybišku geriamuoju vandeniu, ir pelnas „Kretingos vandenims“ neturėtų būti svarbiau už įmonės valdomo ūkio priežiūrą, atnaujinimą, plėtrą“, – pradėjome pokalbį su UAB „Kretingos vandenys“ direktore Egle Alonderiene apie įmonės „Kretingos vandenys“ 2025 metų pasiekimus, perspektyvas, neaplenkdami vandens kainų temos.

– Per pusę – 250 tūkst. eurų prognozuojamo šių metų pelno įmonė gauna perimdama įmonių, gyventojų pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal infrastruktūros plėtros sutartis. Šiais metais įmonė pati pradėjo registruoti tuos tinklus. Iki tol registraciją vykdė Savivaldybės administracija ir ji turėjo tinklus perduoti „Kretingos vandenims“. Visi Savivaldybės registruoti tinklai, pagal galiojančią tvarką, įmonei turi būti perduoti iki 2027 m. gruodžio 31 d., tačiau prieš perduodant šį turtą reikia atlikti jo įvertinimą. Vertinimas užtrunka, kainuoja. Taigi, kai tinklai registruojami iš karto įmonės vardu, taupomi pinigai ir laikas.

Kita prognozuojamo šiųmetinio pelno dalis – apie 200 tūkst. eurų – yra iš veiklos. Pelnas svarbus įmonės finansiniam stabilumui, sklandžiai veiklai užtikrinti. „Kretingos vandenys“ turi apie 5 mln. eurų paskolų. Paskolas bankams grąžiname, mokame už jas palūkanas tvarkingai, nevėluodami, pagal su bankais pasirašytas sutartis. Tiekėjams pradelstų įsiskolinimų taip pat neturime.

– Įmonės nuosavų pinigų „užspaudę“ irgi nelaikote, juos įdarbinate? Rajono vandentvarkos projektams lėšų gauta ir iš valstybės biudžeto, ES paramos fondų.

– „Kretingos vandenys“ valdo 35 mln. eurų vertės turtą, kuris dėvisi, sensta. Šiemet atnaujinant turtą, daug padaryta. Per 100 tūkst. eurų išleidome nuotekų sistemos ir vandens gręžinių siurbliams ir įrangai atnaujinti. Kai kurie senieji siurbliai buvo atitarnavę ir 17 metų. Pievų g. Kretingos miesto nuotekų siurblinės 3 siurbliai buvo 5 metų senumo, iš jų 2 pakeitėme naujais. Kadangi šie siurbliai dirba nesustodami ir visi nuolatos turi veikti, taip intensyviai eksploatuojami greičiau ir susidėvi.

Užbaigėme LAAIF – būstų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų – projektą. Šis, vienas brangiausių ir didžiausio masto Lietuvoje vandentvarkos ūkio projektų, jame dalyvavusiai ir mūsų „Kretingos vandenų“ įmonei buvo didelis iššūkis. Kretingos rajone prie centralizuotų tinklų prijungėme 77 būstus, tai kainavo 411 tūkst. eurų, iš jų 296 tūkst. eurų yra valstybės lėšos ir 115 tūkst. eurų skyrė Savivaldybė iš savo biudžeto. Projektą pradėjome 2024 m., 2025 m. gegužę buvo užbaigti projektavimo darbai visiems 77 būstams prijungti, o per vasarą padaryti darbai, juos atliko rangovas UAB „Gensera“.

2026 metų pradžioje baigia galioti išlyga tiekti vandenį su padidėjusiu fluoro kiekiu iš 14 mažųjų vandenviečių. Šioms vandenvietėms sutvarkyti 338 tūkst. eurų skyrė Savivaldybė. Pesčių gyventojams įrengėme individualius geriamojo vandens filtrus, likusiose 13-oje statome centralizuotą kelių lygių vandens filtravimo įrangą. Vandenvietės vandens kokybę užtikrinantis vandens filtras kainuoja 30 tūkst. eurų. Filtro plyname lauke nepastatysi, reikia namelio-konteinerio filtrui sumontuoti, prieš statant konteinerį įrengti jam vietą. Susumavus visas išlaidas, Savivaldybės skirtų 338 tūkst. eurų kažin ar užteks, gali tekti įmonei prisidėti nuosavomis lėšomis. Neapibrėžtumai šiuo atveju neišvengiami, nes tai eksperimentinis projektas, kai rajono vandentvarkos įmonė ryžosi savomis jėgomis sutvarkyti mažas, dar kolūkių laikų vandenvietes. Lietuvoje esame pirmieji, bet žinome, kad jau turime pasekėjų.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų susitikimas su Kretingos rajono ir aplinkinių vietovių verslininkais Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale

2025 m. su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašėme sutartį dėl 2,3 mln. eurų vertės vandens gerinimo įrenginių statybos projekto. Pagal šį projektą nauji vandens gerinimo įrenginiai iki 2027 m. liepos 31 d. turi būti pastatyti Juodupėnų, Raguviškių, Šukės, S. Įpilties, Laukžemės vandenvietėse, o Klibių gyvenvietės tinklai prijungti prie Kretingos miesto tinklų. Projekto lėšų šaltiniai: 1,8 mln. eurų iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto ir 0,49 mln. eurų yra ES parama. Didelis iššūkis šį projektą įvykdyti iki 2027 m. liepos 31 d., ypač įvertinant tai kaip lėtai vyksta projekto derinimas valstybės institucijose. Dar nepaskelbtas rangos darbų pirkimas, nes tebevyksta visų tų vandenviečių sutvarkymo darbų viešųjų pirkimų dokumentų pradinė patikra.

Dar vienas didelis iššūkis – iki 2027 m. gruodžio 31 d. visos nuotekų valyklos (jų su didžiąja Kretingoje įmonė turi 13-a) į jas surinktas nuotekas turi išvalyti nuo azoto ir fosforo. Kitąmet būtina rasti priemones tą padaryti. Jau esame sumanę pertvarkyti valyklos Kretingoje aeracinę sistemą, kad į valomas nuotekas patektų daugiau oro ir fosforas, azotas nusėstų į dumblą. Valyklos sistemai pertvarkyti reikės apie 0,5 mln. eurų. ES paramos šalies vandentvarkos ūkis šitai reikmei nebegaus, ji bus skiriama tik vandentvarkos objektų fizinei saugai užtikrinti.

– Tai ES dovanos vandentvarkos ūkiui baigiasi? Ar išlaidos ūkio funkcionavimui užtikrinti neguls nauja finansine našta vartotojams?

– Iš tų 35 mln. eurų „Kretingos vandenų“ turto 24 mln. eurų yra ES dovanoti. Baigiasi ES parama, o turimas turtas amžinai irgi netarnauja, nusidėvi.

Kaip išlaikyti įmonių vandentvarkos ūkį – nūdienos aktualiausia tema. Būsimos investicijos gula į įmonių paslaugų kainą. Pagal šalies politiką, išlaidos vandeniui, nuotekoms tvarkyti gali siekti iki 4 proc. šeimos vidutinių pajamų, kai Kretingoje šiandieną siekia 1,4 proc.

Kitąmet atnaujinsime dalį įmonės transporto. Pirksime naują asenizacinę mašiną, dabartinė nusidėvėjusi, nebetenkina įmonės poreikių. Ši mašina yra būtina, gana brangi, kainuoja apie 300 tūkst. eurų. Su asenizacine mašina iš 12 mažųjų rajono valyklų surenkame nuotekas ir suvežame į valyklą Kretingoje.

– Ar dar daug likę nerenovuotų senų Kretingos miesto vandentiekio, nuotekų tinklų?

– Nemaža dalis Kretingos miesto tinklų jau atnaujinta renovuojant Tiekėjų, Šventosios, Vilniaus, Klaipėdos, Vytauto, Melioratorių, Laukų, kitas gatves. Rekonstruojant gatves tuo pačiu kasimu paklojamos ir naujos vandens tiekimo, nuotekų trasos. Šių darbų kaina įtraukiama į gatvių rekonstrukcijos projektų kainą.

Sudėtingiausia situacija šiandieną yra nerenovuotoje Savanorių gatvėje – nuotekų tinklai seni, keraminiai, jie sutrupa, į juos braunasi smėlis, žvyras, užkemša tinklus, gatvėse darosi įgriuvos. Panašių problemiškų trasų ruožų yra kitose Kretingos gatvėse, F. Janušio, Rotušės aikštėje. Senus vandentiekio, nuotekų tinklus atnaujinant kartu su gatvių renovacija rangos darbų pirkimu rūpinasi „Kretingos vandenys“, prižiūri tinklų statybos darbus iki pat jų užbaigimo.

– Vandens tiekimo įmonių asociacija jus šiemet išrinko asociacijos prezidiumo nare. Kokia įmonei nauda iš šios narystės?

– Vienas iššūkis yra būdingas tik „Kretingos vandenims“: mūsų rajone išgaunamas vanduo šalyje yra išskirtinis – turi fluoro, boro perteklių. Su visomis kitomis problemomis: lėšų poreikiu nudėvėtam turtui atnaujinti, ilgu ir labai sudėtingu investicinių projektų vertinimo procesu, buvusių kolūkinių tinklų įteisinimu ir daugeliu kitų susiduria visos vandentvarkos įmonės respublikoje. Asociacijoje sprendžiame įmonėms bendrus klausimus. Asociacija dalyvauja ir teisėkūros, teisės aktų, reglamentuojančių įmonių veiklą, rengimo procesuose.

Su kolegomis nesame konkurentai, tad dalinamės tiek gerąja patirtimi, tiek mokomės iš kolegų klaidų.

• Rašyti komentarą (0)