Šešiolikmetė Justina Tirvaitė ne tik joja žirgais, dalyvauja varžybose, bet svajoja sieti ir ateitį su šiuo sportu.

Šešiolikmetė kretingiškė Justina Tirvaitė ne tik žavisi žirgais, bet jais ir jodinėja. Mergina papasakojo jojimo ypatumus ir kaip nugalėti baimę, taip pat atskleidė gilų ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, kodėl gali būti sudėtinga suprasti žirgą ir ką reikia žinoti norint pradėti lankyti šį sportą.

Pradžia – sudėtinga

Justina pirmą kartą žirgyne apsilankė būdama 12 metų, kai lydėjo brolį į hipoterapiją. Tuomet tėvai pastebėjo, kad jai labai patiko žirgai. Taip, išreiškusi norą ir sulaukusi tėvų paskatinimo, mergina pradėjo lankyti treniruotes. „Nuo vaikystės norėjau būti šalia žirgų“, – sakė J. Tirvaitė.

Pirmas žirgas, kuriuo jojo pašnekovė, buvo vardu Tikitaimas. Iš pradžių jai buvo truputį baisu, kadangi žirgas – neprognozuojamas gyvūnas. „Po kiek laiko įsidrąsinau ir buvau be galo laiminga, kad pagaliau galėjau įgyvendinti savo vaikystės svajonę“, – prisiminė šešiolikmetė.

Anksčiau žirgai jai atrodė kaip paprasti gyvūnai, o dabar juos jojikė mato kaip itin protingus ir jautrius partnerius. Kaip naujokei žirgyne jai dauguma dalykų buvo sunkiai suprantami. „Manau, sudėtingiausia tuomet pasirodė paruošti žirgą treniruotei – ant jo uždėti inventorių: sunkiai sekėsi uždėti balną ir kamanas, taisyklingai užsegti visus diržus“, – patirtimi dalijosi ji. Tačiau po kiek laiko ir daug praktikos Justina viską išmoko ir dabar tai yra savaime suprantami dalykai.

Treniruotes Palangos žirgyne „Happy Horse“ mergina lanko 3 kartus per savaitę. Treniruotės daugiausia susideda iš šokinėjimo per kliūtis, kadangi ji ruošiasi dalyvauti konkūro varžybose – šokinėjimo per kliūtis.

Treniruotė vyksta apie valandą, bet į ją įeina ir žirgo paruošimas: žirgo šukavimas, kanopų valymas ir balnojimas. „Ir po treniruotės reikia pasirūpinti žirgu: nubalnoti, nuplauti kanopas, pašerti ir nuvesti atgal į ganyklas. Todėl būti žirgyne tenka iki 3 valandų“, – apie žirgo ruošimą papasakojo J. Tirvaitė.

Iššūkiai žirgyne

J. Tirvaitė tikino, kad sudėtingiausia suvaldyti ne žirgą, o valdyti savo kūną: „Nėra lengva taisyklingai sėdėti balne ir laikyti rankas. Raiteliui sėdint balne reikia būti ne keleiviu, o jausti žirgą ir jį suprasti. Laikant pavadžius reikia turėti tam tikrą kontaktą su žirgu. Kontaktas negali būti per silpnas ar per stiprus. Po kritimo, kadangi kol kas nesu rimtai susižeidusi, atsikeliu ir bandau iš naujo.“

Šiuo metu Justina dažniau pradėjo joti žirgu vardu Linėjas. Jo charakteris jai labai patinka – žirgas yra draugiškas ir daro viską, ko iš jo prašoma per treniruotę. Ryšys tarp raitelio ir žirgo yra labai svarbus, nes jis kuria pasitikėjimą, padeda geriau suprasti vienas kitą ir užtikrina saugumą balne. Kai žirgas pasitiki raiteliu, jis labiau klausosi komandų. „Raitelis, turėdamas tokį ryšį, gali geriau suprasti žirgo nuotaikas, reakcijas ir kūno kalbą, todėl gali laiku koreguoti savo veiksmus ir išvengti klaidų“, – kalbėjo ji.

Laikas žirgyne Justinai padeda atsipalaiduoti, žirgai jai padeda nurimti ir suteikia daug džiaugsmo: „Nebūtina joti, kad jausčiausi laiminga, man tiesiog yra smagu būti tarp žirgų.“

Suprasti žirgo kūno kalbą ir emocijas nėra lengva, to galima išmokti per tam tikrą laiką. „Suprasti žirgo kūno kalbą ir nuotaiką išmokstama stebint jo judesius, ausų padėtį, uodegos judesius ir mimiką, taip pat mokantis atpažinti skirtingus elgesio ženklus“, – paaiškino Justina, tikinusi, kad nuolatinis bendravimas ir kantrus stebėjimas padeda greičiau suprasti, kada žirgas jaučiasi ramiai, susidomėjęs ar išsigandęs.

Mėgstamiausia žirgo priežiūros dalis raitelei yra žirgo glostymas ir šukavimas, nes tai jai padeda užmegzti ryšį su žirgu, matyti jo reakciją ir tiesiog mėgautis bendravimu. „Tai rami, maloni veikla, kuri suteikia pasitenkinimo tiek žmogui, tiek žirgui“, – akcentavo Justina.

Varžybose jai labiausiai patina momentas, kai įeina į aikštę ir lieka viena su žirgu, o visi aplinkiniai garsai nutyla. Na, o daugiausia adrenalino varžybose suteikia starto laukimas. „Tas laikas, kol dar nesi varžybų aikštėje, bet žinai, kad jau greitai pasirodysi“, – dalijosi mergina.

Jojimas žirgais Justinai padeda atsipalaiduoti, taip pat stiprina pasitikėjimą savimi.

Pasitikėjimas savimi

Paklausta, ar turi trenerę, kuri ją palaiko, Justina tvirtino, kad turi nuostabią trenerę, kuri ne tik treniruoja, bet ir pati joja ir dalyvauja konkūro varžybose. Ji ją pradėjo treniruoti beveik nuo pat pradžių ir vis dar treniruoja: „Su ja išmokau daugumą dalykų: pirmoji zovada, pirmieji šuoliai ir pirmosios varžybos. Esu jai labai dėkinga, nes ji kiekvieną treniruotę stengiasi tobulinti mano įgūdžius jojime.“

Ateityje mergina norėtų išmokti geriau jausti žirgą balne, tiksliau valdyti pusiausvyrą, sklandžiau perduoti komandas ir stiprinti ryšį su žirgu, kad bendras darbas būtų saugus ir malonus. J. Tirvaitė sakė, kad tikrai norėtų šį pomėgį paversti karjera, todėl nori nuolat tobulėti, įgyti daugiau žinių apie žirgų priežiūrą, treniruotes ir bendravimą su gyvūnu, kad vieną dieną galėtų dirbti su žirgais profesionaliai ir daryti tai, kas jai teikia didžiausią džiaugsmą. „Žinau, kad tai nebus lengva, bet tikiu, kad kantrybė, pastangos ir nuoseklus darbas leis pasiekti šį tikslą“, – tvirtino šešiolikmetė.

Šis sportas jaunąją raitelę išmokė kantrybės, nes sukurti ryšį su žirgu reikia daug laiko ir nuoseklaus darbo, jautrumo – jie labai jautriai reaguoja į raitelio emocijas. Pasitikėjimas yra būtinas sklandžiam bendradarbiavimui. Taip pat kretingiškę žirgų sportas išmokė lyderystės ir atsakomybės, kadangi reikia būti aiškiai ir nuosekliai, kad žirgas žinotų, kaip elgtis. Taip pat moko streso valdymo, kai jojant žirgu reikia susikaupti net sudėtingiausiose situacijose. „Prieš startą ar naują iššūkį stengiuosi nusiraminti giliai kvėpuodama ir primindama sau, kad žinau daugiau, negu atrodo. Taip pat padeda trenerės patarimai“, – paaiškino J. Tirvaitė.

Šis sportas merginai padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, nes kiekviena treniruotė, iššūkiai ir pasiekimai žirgyne moko kantrybės, atsakomybės ir siekti tikslų.

„Kiekvienas sėkmingas pasirodymas, net mažas žingsnis į priekį, stiprina pasitikėjimą savo gebėjimais ir skatina drąsiau priimti naujus iššūkius“, – papildė Justina.

Po sunkių treniruočių merginą labiausiai motyvuoja žinojimas, kad daro pažangą, jausmas, kad geriau supranta žirgą ir pati tobulėja. „Taip pat skatina noras siekti geresnių rezultatų ir įgyti daugiau patirties balne“, – kalbėjo J. Tirvaitė.

Bijantiems joti žirgu Justina patarė pradėti nuo mažų žingsnių: daugiau laiko praleisti šalia žirgo, jį glostyti, vedžioti, stebėti jo elgesį ir palaipsniui priprasti prie balno. „Svarbu judėti savo tempu, klausytis instruktoriaus patarimų ir prisiminti, kad tik kantriai, žingsnis po žingsnio, galima įveikti baimę ir atrasti malonumą bendravime su žirgu.“

Marija KALNIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)