Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas

Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas rajono merą Antaną Kalnių, rajono Tarybos narius informavo, kad nuo gruodžio 1 d. šioje gydymo įstaigoje stabdomos planinės chirurginės operacijos – 200 suplanuotų operacijų perkeliamos į kitų metų I ketvirtį. Tokio sprendimo priežastis – kad Valstybinė ligonių kasa nesumoka 750 tūkst. Eur už jau atliktas chirurgines paslaugas.

Tai, kad Kretingos ligoninė viršijo sutartinių operacijų skaičių, buvo aišku jau liepos 1-ą dienai. Apie tai rajono valdžia taip pat buvo informuota, rajono meras A. Kalnius kartu su ligoninės vadovu ėmėsi veiksmų: kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą, Seimą. „Deja, mūsų raštai, diskusija Seime teigiamo rezultato nedavė“, – per šią savaitę įvykusį rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų posėdį kalbėjo meras, neslėpdamas pasipiktinimo, kad gerai dirbanti, rajono vadovų ir politikų pastangomis išsaugota ir visomis prasmėmis – įranga, infrastruktūra, gydytojų komanda – sustiprinta, gerai dirbanti ligoninė yra stumiama iš medicinos paslaugų rinkos. „Atsirado stiprus žaidėjas, kurio šitoje rinkoje nereikia“, – A. Kalnius išsakė mintį, kad, jeigu reikalai negerės, bus galima reikalauti ir sveikatos apsaugos ministrės atsistatydinimo.

Nusivylimą esama situacija išreiškęs R. Sakalauskas teigė, kad su ta pačia problema, kai Valstybinė ligonių kasa neapmoka už viršsutartines paslaugas, susiduria ir kitos ligoninės, o paslaugas sustabdyti yra neapsakomai skaudu. „Šioji, jau dvidešimtoji Vyriausybė, savo programoje akcentavo dėmesį regionams, kurių vystymasis neatsiejamas su sveikatos apsaugos sistema. Buvo keliamas iššūkis skatinti medikus, kad šie norėtų važiuoti į regionus, kad paslaugos būtų prieinamos ir teikiamos kuo arčiau gyvenamosios vietos, kad jos būtų kokybiškos ir suteiktos laiku. Visa tai mes jau darome – būtent tos programos rėmuose, tad kodėl šiandien turėtume kalbėti apie paslaugų sustabdymą. Ką pasakyti medikams? Mes nemokame nedirbti ir nesame pratę stovėti vietoje“, – apmaudžiai kalbėjo Kretingos ligoninės vadovas, neslėpdamas, kad jaučiasi esąs tam tikrame konfūze – jam, ilgus metus dirbusiam medicinos įstaigų vadovo darbą, tokios situacijos, kai nesumokama už atliktas paslaugas, nėra tekę patirti.

Kretingos ligoninės vadovo pastebėjimu, jeigu operacija atliekama Kretingoje, ji nebeatliekama kitoje regiono ar šalies medicinos įstaigoje. Vadinasi, jeigu išleidžiami pinigai, tai jie išleidžiami vienoje vietoje, ir mokėti antrą arba trečią kartą Valstybinei ligoninių kasai nebereikia. Tuo pačiu Kretingos ligoninė, priimdama pacientus, išsprendė eilių pas gydytojus problemą, ko ir siekia šalies Vyriausybė, ta pati Sveikatos apsaugos ministerija. Trečia, – Kretingos yra sukurta tokia medicinos paslaugų infrastruktūra, kuri tenkina pacientus, ir apie tai yra pranešama iš lūpų į lūpas – Kretingos ligoninėje operuojami ne tik rajono, bet ir aplinkinių savivaldybių pacientai, vertinantys čia teikiamų dienos chirurgijos paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė kalbėjo apie paradoksą: neleidžiama visu pajėgumu dirbti gydymo įstaigai, kuri geba tai daryti ir yra tam pasirengusi, juolab kad pacientai į ją kreipiasi dėl tikro reikalo ir su gydytojų siuntimais.

„Koks tikslas stabdyti ir nemokėti už atliktas paslaugas? Logikos nėra jokios, kadangi pacientas tikrai negauna dvigubos paslaugos“, – retoriškai pasvarstė ji.

Ligoninės vyr. gydytojas įvardino dar vieną blogybę – kad sutartys su Valstybine ligoninių kasa yra pasirašomos tik kovo mėnesį, Vadinasi, ir iki kovo pabaigos medicinos paslaugos, tarp jų ir operacijos, teikiamos rizikuojant – bus už jas sumokėta ar ne. „Taigi tai, kad šiemet suplanuotos 200 operacijų bus perkeltos į kitus metus, yra bevertis sprendimas, kadangi dirbsime taip, tarsi tas operacijas sandėliuotume. Mes vėl suteiksime daugiau ambulatorinių konsultacijų, operacinių paslaugų negu pagal sutartį. Ir kas iš to?“ – apie ydingą Valstybinės ligoninių kasos vadybą kalbėjo R. Sakalauskas, akcentuodamas, kad šalyje daugeliu lygių tarsi nuo baudžiavos laikų dar įsišaknijęs požiūris, kad periferija yra nutolusi ir jai nieko nereikia.

Savo nuomones, pastebėjimus išsakė ir kiti komiteto nariai: Saulius Šopaga, Justė Stonkutė, Gileta Gedvilienė, o Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė J. Girdvainė reziumavo: „Kadangi apie problemą kalbame valstybės kontekste, savieigai viso šito palikti negalime.“

• Rašyti komentarą (4)