Kretingos rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet buvo pasiūlytos trys vertybės, o jų atstovams per etnokultūrinio renginį, šį lapkritį surengtą viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje, buvo įteikti sertifikatai. Į rajono Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukta: kraštiečio Romualdo Beniušio pasiūlytos „Kretingos krašto atlaidų tradicijos“ Kretingos muziejaus teikta „Kretingos krašto liaudies medžio skulptūros drožybų tradicija“ ir Kretingos rajono kultūros centro pristatyta „Muzikavimo dumpliniais instrumentais tradicija Kretingos rajone“.

Kretingos rajono savivaldybės vicemerės Vaidos Jakumienės žodžiais, šie įvertinimai – tai ir žmonių, puoselėjančių įvairias tradicijas šiandieną, pagerbimas, ir duoklė praeičiai, o ir atsakomybė ateičiai.

Kretinga nuo seno garsėja Šv. Antano atlaidais, kuriuos įprasminti kaip paveldą ėmėsi krašto istorija besidomintis R. Beniušis. Kretingos muziejus yra sukaupęs ir tebekaupia itin vertingą senųjų liaudies meistrų kūrybos lobyną. O muzikavimą dumpliniais muzikos instrumentais mūsų mieste jau 16-tus metus puoselėja Kretingos rajono kultūros centro armonikininkų ansamblis, kuriame armonikas valso, polkos ar maršo ritmu virkdo 4 muzikantai – Rimantas Staponas, Donatas Vaičiulis, Kostas Valužis ir jiems vadovaujantis Vytautas Kubilinskas.

Anot V. Jakumienės, Kretingos rajono nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą Kretingos rajono savivaldybė pradėjo sudaryti 2021-aisiais. Ligi šiol jame jau buvo įrašytos aštuonios nematerialaus kultūros paveldo vertybės: „Folklorinio dainavimo Kretingoje tradicija“, „Liaudiškojo giedojimo tradicija Salantų krašte“, „Salantų pyragas“, „Vydmantų riešinių mezgėjos“, „Žemaitiški patiekalai Nasrėnuose“, „Grūšlaukės Užgavėnės“, „Kapelų šventė „Grok, žemaiti!“, „Sceninio šokio tradicija Kretingos rajone“. Dabar vertybių Savivaldybės sąraše jau yra vienuolika.

„Galime pagrįstai didžiuotis, kad mūsų rajono savivaldybė Lietuvoje yra tarp 5-ių, kurios nusprendė sudaryti savo rajonų paveldo vertybių sąvadus ir juose registruojamos tų vietovių ir krašto nematerialios paveldo vertybės, skatinant jas ne tik saugoti, bet ir puoselėti. Nes, siekiant pateikti tam tikrus reiškinius į Lietuvos nacionalinį nematerialaus paveldo vertybių sąvadą, vyksta didžiulė atranka – reikalinga surinkti daug dokumentų ar liudijimų, o komisija įvertina ir atrenka tik pačius ypatingiausius tradicinius reiškinius ar šventes, išskirtinius visos šalies mastu“, – akcentavo vicemerė.

Jos žodžiais, ligi šiol į Nacionalinį nematerialaus paveldo vertybių sąrašą iš mūsų rajono yra įtrauktos tik Grūšlaukės Užgavėnės, dabar siekiama, kad būtų įtraukta ir „Sceninio šokio tradicija“, prisimenant Kretingą išgarsinusią „Aguonėlę“ ir čia puoselėtą scenos šokį.

Iš kaimyninio Klaipėdos rajono į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą yra įtraukti Veiviržėnų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai ir savo tradicijų autentiškumu išsiskirianti Kisinių kapinių šventės tradicija.

• Rašyti komentarą (0)