Apie benamio nakvynės vietą po balkonu Miško gatvėje liudija perdien paliekami čiužiniai.

Miško gatvėje Nr. 1, po pirmojo buto balkonu, ant sutemptų čiužinių nakvoti įsitaisė benamis. Šio buto gyventoja, prašiusi neviešinti pavardės, redakcijai guodėsi visą rudenį kentusi tokią kaimynystę, nes maniusi, kad, atšalus orams, benamis išsidangins. Bet kai iš po balkono vienąnakt ėmė kilti dūmai, moteris, neapsikentusi tokios kaimynystės, pati ėmė ieškoti pagalbos.

Kylant grėsmei – kviesti pareigūnus

„Sušalęs, matyt, užsikūrė pasišildyti. Kosėjo visą naktį, nė pati negalėjau miegoti. Tas vyras ir miega po mano balkonu, ir gamtinius reikalus atlieka“, – guodėsi skaitytoja. Ji sakė bijanti benamį užkalbinti, net balkono langą atverti: „Nežinau jo kėslų, paskui gali kerštauti“. Moteris mano, kad po jos balkonu įsitaisė tas pats vyras, kurį prekiautojai vasarą išgujo iš ūkininkų turgelio.

Su šia situacija supažindinta Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė suabejojo, ar tai galėtų būti tas pats asmuo, dėl kurio nakvynės vietos turgelyje buvo sukilę prekiautojai. „Tą žmogų pareigūnai pristatė į jo gyvenamą vietą, radome jo artimuosius, kurie atsakingi už jį. Šis žmogus turi būstą, tačiau pats pasirinko visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą – valkatauti“, – patikino vedėja.

Socialinės institucijos, įsitikinusi ji, šio ir kitų benamių problemos neišspręs – jie žino, kad mieste yra Nakvynės namai, bet nakvoti juose nenori, nes negali girtauti, ten reikia laikytis tvarkos. „Jeigu valkataujantis žmogus nekelia grėsmės, jam niekas nieko negali padaryti, nes toks yra jo paties pasirinkimas, – Klaipėdos mieste kas antras benamis gyvena po daugiabučių balkonais. Bet, jeigu kelia pavojų privačiam turtui, kaip paminėtuoju atveju – užsikūręs ugnį, tuomet reikia kviesti pareigūnus“, – tokią išeitį siūlė K. Gimžauskaitė-Mažonienė.

Išvaro iš vienur, įsikuria kitur

Kretingos rajono policijos komisaras Algirdas Budginas patikino, kad situaciją Miško g. Nr. 1 name išsiaiškins. „Ne iš gero gyvenimo žmogus atsiduria gatvėje. Reikia žiūrėti ne tik į faktą, kad apsigyveno po balkonu, kokios to priežastys, ir ar jis pats nori pagalbos, ar jos jam reikia. Per jėgą į Nakvynės namus pareigūnai to žmogaus nuvežti negali. Mes galime tik sudrausminti tais atvejais, jei žmogus padarė viešosios tvarkos pažeidimą“, – tvirtino komisaras.

Susisiekti su šio daugiabučio bendrijos „Miškas“ pirmininku viešai nurodytu bendrijos telefonu redakcijai nepavyko. Taip ir neaišku, kodėl gyventojai jau kurį laiką ignoravo benamio įsikurdinimą prie jų namo – gal jis tiesiog niekam neužkliuvo?

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, paklausta, ar jai žinomi kiti atvejai Kretingoje, kai benamiai nakvoja lauke, atsakė: „Nežinau, mums gyventojai apie tai nepraneša, benamiai nėra seniūnijos rūpestis. Tam yra socialinės tarnybos, įsteigti Nakvynės namai. Bet iš patirties žinau, kad kai kam valkatauti patinka, toks jų gyvenimo būdas. Jeigu pareigūnai išguja iš vienos vietos, benamis įsikuria kitoje, panašiai kaip varnos – iškrapšto iš vienur, jos tupia kitur.“

Kodėl nenori į Nakvynės namus

Kretingos mieste prieš 4-erius metus įsteigti Nakvynės namai, priklausantys Kretingos rajono socialinių paslaugų centrui. Jiems vadovaujanti socialinė darbuotoja Edita Kucharskienė, paklausta, kodėl dažnas valkataujantis benamis, nenori šiltos ir saugios nakvynės jų įstaigoje, kur jis gali išsimaudyti, kur juo pasirūpinama, kalbėjo: „Neįmanoma atsakyti, nes neatsakytų nė jie patys. Tie, kurie pas mus ateina, nėra beviltiški žmonės, jie dar kabinasi už gyvenimo. Kiek sykių patys esame vykę pas tokius gatvės benamius, bandėme įkalbėti ir nieko nepešėme. Būna, kad mums skambina iš prekybos centrų, kur jie dienomis šildosi, prašo išsivežti. Tačiau mūsų rankos surištos: teisiškai per jėgą žmogaus išvežti negalime, antraip būtume kaltinami naudojant prievartą ar priekabiaujant.“

Jos žodžiais, visai kas kita, jei žmogus tampa visiškai pažeidžiamas – būna išsekęs, nebepaeina, tuomet jau ir pats sutinka vykti į Nakvynės namus: „Pareigūnai atveža pas mus, jis sušyla, atkunta ir vėl iškeliauja. Sykį paskambino, kad žmogus guli krūmuose: talkinat pareigūnams jį atsivežėme, besiruošiant jį maudyti, pamatėme, kad galūnės apšalusios, nedelsiant išgabenome į ligoninę.“

Miegoti gatvėje įstatymas nedraudžia

E. Kucharskienė pasidalino įžvalgomis, kad mūsų visuomenė yra savaip jautri benamių temai: priekaištauja ir kaltina, kad institucijos nieko nedaro. „O ką, tarkim, šiuo atveju padarė patys: ar kas nors priėjo pasišnekėti su tuo benamiu, kodėl jis nakvoja gatvėje, ar pasiūlė jam arbatos puodelį? Bet tuoj puola piktintis, fotografuoti, kelti į socialinius tinklus. Iš to žmogaus dėl savo pačių baimių padaro baubą. Mes, dirbdami kasdien su tokias žmonėmis, matome juos kaip visuomenės dalį: jeigu žmogus nėra piktybiškas, gyventi gatvėje – jo pasirinkimas. Jis nėra atstumtasis, mes visuomet pasirengę jam padėti, jeigu tik jis to nori. Bet jeigu mes versime jį gyventi kitaip, pažeisime jo žmogiškąjį orumą“, – kalbėjo Nakvynės namų vadovė, pastebėjusi, kad Pietų Europos šalyse, kur šiltas klimatas, tai, kad žmonės miega gatvėje, nieko nestebina, nes įstatymas to nedraudžia.

Vis dėlto tokie atvejai, kai žmogus pasirenka nakvynę gatvėje, mūsų mieste tėra pavieniai. Šaltuoju metų laiku Nakvynės namai pilni gyventojų: juose yra 12 ilgalaikio apnakvyndinimo iki 1-erių metų ir 4 laikinos nakvynės vietos. „Yra buvę, kad tik pernakvoti vienu metu ateina ir 6 asmenys, pristatome sudedamąsias lovas. Nakvynės kreipiasi ir smurtautojai artimoje aplinkoje – jie gali būti čia iki 15 parų. Nepaliekame nė vieno žmogaus be pagalbos, prireikus skambiname ir į kitus rajonus. O ilgalaikiams benamiams padedame susitvarkyti reikalingus dokumentus, kreiptis į Užimtumo tarnybą“, – akcentavo E. Kucharskienė.

Paprašyta apibūdinti bendrą nakvynės namų lankytojo paveikslą, E. Kucharskienė neslėpė, kad tai nėra kostiumuoti, aukšto intelekto vyrai, tačiau ir nepraradę orumo: „Apie jų gyvenimo istorijas galima būtų rašyti romanus. Vieni neva pametė raktus ir jiems reikia pernakvoti, o, žiūrėk, ateina ir kitą vakarą. Kiti neslepia, kad susipyko su žmona. Užsibūnantys ilgiau dar kabinasi į gyvenimą.“

• Rašyti komentarą (9)