Marija Magdalena ar Magdalietė buvo Magdalos miestelio gyventoja, nusidėjėlė, pasekusi Kristumi po to, kai Jis iš jos išvarė septynis demonus. Ji keliavo su Kristumi ir Jo apaštalais ir išvien su Jėzaus motina Marija buvo šalia, kai Jėzus buvo nukryžiuotas. Jėzus jai pirmajai pasirodė prisikėlęs iš mirusiųjų. Todėl Marija Magdalena vadinama apaštalų apaštale ir buvo paskelbta šventąja.

Veiviržėnų miestelis Klaipėdos rajone nuo seno garsėja Šv. Marijos Magdalenos atlaidais, kurie šio miestelio parapijiečių ir parapijos klebono Vidmanto Griciaus iniciatyva 2024-aisiais buvo įregistruoti Lietuvos nematerialių kultūros vertybių sąvade. Ta proga buvo sukurta dokumentinė kino juosta „Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose“, kuri keliauja po Lietuvą, ir kitąmet, sausio 10-ąją, Kretingos rajono kultūros centre bus pristatyta kretingiškiams.

Įvertino kaip nematerialųjį paveldą

V. Gricius, kuris prieš 9-erius metus buvo paskirtas tarnauti į Veiviržėnų parapiją, o ligi tol – Šventosios bažnyčios statytojas ir ilgametis jos klebonas, taip pat ir

Laukžemės parapijos Kretingos rajone klebonas, pasakojo, kad, atvykus į atokią žemaitišką Klaipėdos rajono parapiją, pirmiausia teko pasirūpinti ūkiu – jo rūpesčiu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka, klebonija.

„Atvykęs radau gana aktyvią parapijos bendruomenę ir išsaugotas senųjų Šv. Marijos Magdalenos atlaidų tradicijas – vertybes, kurių negali parodyti bet kada kaip apčiuopiamą paveldą, tačiau jų vertė – neįkainojama. Pasitarę su parapijiečiais kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad pateiktų dokumentus ir įregistruotų šiuos atlaidus Nematerialių kultūros vertybių sąvade. Tai nebuvo taip paprasta – teko įdėti nemažai pastangų, surinkti žmonių liudijimus, senųjų veiviržėniškių pasakojimus, kaip būdavo švenčiama jų vaikystėje, ir apie dabartinę šių atlaidų svarbą miestelio bendruomenei“, – kalbėjo V. Gricius.

Jo žodžiais, nors Veiviržėnų parapija turi titulinius atlaidus – bažnyčia yra tituluota Šv. Apaštalo evangelisto Mato, tačiau Šv. Marijos Magdalenos atlaidai švenčiami atskirai, liepos 22 dieną, nesusiejant jų su titulu. Panašiai yra ir Kretingoje, kurios bažnyčia tituluota Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, tačiau nuo seno garbinamas šv. Antanas ir jo garbei vyksta garsūs atlaidai.

Filmas – parapijos jubiliejui

Pernai Veiviržėnų parapija šventė 255 metų jubiliejų, tad ta proga, kaip įvadas į jubiliejaus šventimą, ir buvo sukurta dokumentinė kino juosta „Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose“. Filmo kūrybinę grupę sudarė: režisierė ir scenarijaus autorė Regina Šiurytė-Šimulienė, operatoriai Ignė ir Edmundas Lukminai, muzikos autorius Andrius Šiurys. Filmo kūrėjams daug talkino pats parapijos klebonas V. Gricius.

Dokumentinėje juostoje istorikas Egidijus Miltakis atskleidė gilios katalikiško maldingumo tradicijos Veiviržėnuose ištakas ir raidą, o parapijiečiai dalijosi prisiminimais apie atlaidų šventimą anksčiau ir dabar.

Didžiulis dėmesys filme skirtas vainikų pynimui ir procesijai, kuri nusitęsia per visą miestelį. Filmo kūrybą parėmė Klaipėdos rajono savivaldybė.

Todėl per filmo pristatymą Kretingoje taip pat bus rodoma, kaip išsaugota vainikų pynimo tradicija – bus gyvai pademonstruota, kaip pinami vainikai. Šios šventės proga Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“ išvien su Klaipėdos krašto pučiamųjų grupe, vadovaujama Vidmanto Budreckio, atliks Šv. Magdalenos giesmę.

Norėjo išskirti gyvąją bažnyčią

Senosios krikšto knygos rodo, kad jau XVII a. Veiviržėnuose buvo populiarus Magdalenos vardas, vadinasi, žmonės jau nuo seno garbina šią apaštalę. Teisė švęsti Šv. Marijos Magdalenos atlaidus pagal Romos bažnyčios apeigyną ir vietinę tradiciją Veiviržėnų parapijai buvo suteikta 1785 m. Nors sovietmečiu žmonėms teko slapstytis, tačiau šių atlaidų tradicija nenutrūko. Atkūrus nepriklausomybę, žmonės tradiciją atgaivino ir padarė viso miestelio švente.

„Norėjome parodyti, kad mūsų bažnyčia yra ne vien pastatai, bet tikinti bendruomenė – gyvoji Veiviržėnų bažnyčia, – kodėl gimė idėja sukurti filmą, akcentavo parapijos klebonas. – Per atlaidus miestelyje susirenka šeimos, giminės. Žmonės puošia bažnyčią ir Šv. Marijos Magdalenos paveikslą, pina vainikus. Kartu tvarko, švarina ir savo namus – juk gausiai susirinks svečių. Atlaidai suburia įvairaus amžiaus žmones, neretai ši diena tampa ir proga kasmetiniams giminių susitikimams. Per miestelį su giesmėmis eina procesija. Po to vyksta bendros vaišės, groja muzikantai, vyksta amatininkų mugės“.

• Rašyti komentarą (2)