Po priėmimo Vyriausybės rūmuose: pirmas iš kairės – Jokūbavo bendruomenės pirmininkas Vytautas Daukantas, trečia – Seimo narė Vioteta Turauskaitė, penkta – kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.

Grupė Jokūbavo bendruomenės atstovų ir jos pirmininkas Vytautas Daukantas buvo išvykę į šalies Vyriausybę susitikti su naująja kultūros ministre Vaida Aleknavičiene ir jos komanda. Jokūbaviškių siekis – aptarti Jokūbavo dvarvietės atkūrimo ir projektavimo darbų finansavimo galimybes.

Tikisi valstybės paramos

„Premjerei Ingai Ruginienei pradėjus rengti susitikimus su kaimų bendruomenėmis, užsiregistravome ir mes, jokūbaviškiai. Kai paskambino iš Vyriausybės kanceliarijos susitarti dėl susitikimo datos, apibūdinome, kokie mūsų tikslai, ir mus nukreipė į Kultūros ministeriją. Susitikimo su naująja ministre Vaida Aleknavičiene ilgai laukti nereikėjo – vykome nedidelė delegacija, tie žmonės, kuriems rūpi krašto istorija, kad būtų atkurta medinė Jokūbavo dvarvietė. Joje, baigęs politinę karjerą, 14 metų gyveno ir ūkininkavo Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis“, – kalbėjo prieš pusmetį vadovauti Jokūbavo bendruomenei pradėjęs jokūbaviškis V. Daukantas.

Jokūbaviškiai tikisi ministerijos palaikymo, nes šiemet sukanka 140 metų nuo A. Stulginskio gimimo, ir šie metai Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Aleksandro Stulginskio metais.

„Ministerijoje prašėme lėšų, kad galėtume pradėti dvarvietės projektavimo darbus. Tai – tęstinis projektas, pradėtas ankstesnio Jokūbavo bendruomenės pirmininko Manto Keblio. Ministrė V. Aleknavičienė, dalyvaujant Seimo narei Violetai Turauskaitei, susidomėjusi išklausė, jos komandai palikome parengtus dokumentus. Ministrė žadėjo su jais susipažinti ir pateikti atsakymą, aišku, tikimės teigiamo. Jei gautume valstybės paramos lėšų dvarvietės projektui parengti, pasistūmėtume į priekį“, – akcentavo V. Daukantas.

Iniciatyvos ėmėsi bendruomenė

Buvusio Jokūbavo dvaro vietą šiandieną žymi specialiai sumūrytas pamatas, kuris atsirado 1986-aisiais, nugriovus dvaro pastatą. 1991-aisiais parke buvo pastatytas paminklas A. Stulginskiui.

Anksčiau Jokūbavo bendruomenei vadovavusio M. Keblio rūpesčiu, buvusioje dvaro teritorijoje, suderinus su Kultūros paveldo departamentu, buvo užsakyti archeologiniai tyrimai, kuriuos atliko bendrovė „Sprendimų centras“, klaipėdietis architektas Vytautas Paulionis parengė būsimos dvarvietės vizualizaciją ir projektą.

Rengiant projektinius dokumentus, lėšomis prisidėjo pati bendruomenė, rėmė ir Kretingos rajono savivaldybė. Dėl lėšų statybai jokūbaviškiai jau anksčiau numatė tartis su Kultūros ministerija, nes, bendruomenės žiniomis, atkuriant paveldo objektą, paramos galima tikėtis ir iš Europos Sąjungos fondų.

Idėjos atkurti senąją dvarvietę generatorė – ilgametė šio kaimo mokyklos pedagogė ir kraštotyros muziejaus įūrėja Felicija Stramilaitė. Palaikant bendraminčiams, atkūrus senuosius Jokūbavo rūmus, tikimasi iš Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro į juos perkelti kraštotyros muziejų. Rūmuose taip pat būtų įrengtos edukacinės erdvės, konferencijų salė, kavinė kaimo žmonėms ir pakeleiviams.

Taip atrodė Jokūbavo dvaro rūmai, kai juose gyveno Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tokius ir siekiama atkurti. Vizualizacijos autorius – architektas Vytautas Paulionis.

Norėtų sutvarkyti ir parką

Jokūbavo bendruomenė, pasak V. Daukanto, pagal Gyventojų iniciatyvų projektą, kitąmet tikisi laimėti lėšų, kad galėtų sutvarkyti ir senąjį parką, kuriame stovi paminklas prezidentui A. Stulginskiui.

„Parko teritorija nueina į gylį, palei upelį, – norėtume sutvarkyti jo pakrantes, takus, įrengti apšvietimą. Taip pat norėtųsi, kad čia būtų smagu ateiti šeimoms su vaikais – kad būtų įrengtas kampelis su metaliniais lauko muzikos instrumentais“, – savo teikiamą projektą apibūdino bendruomenės pirmininkas.

Senasis Jokūbavo parkas su dvarviete, pagal A. Stulginskio motinos Aldonos palikimą, priklauso Prezidento anūkui Jonui Linui Juozevičiui, kuris perleido parką Jokūbavo bendruomenei – ši su juo 50-iai metų yra pasirašiusi panaudos sutartį.

Išliko dvaro autentikos

Iš senojo Jokūbavo dvaro, įkurto dar XVIII a. dvarininko Jokūbo Nagurskio, į kurį atsikraustė prezidentas A. Stulginskis su šeima, iki šių dienų išlikę du ūkiniai dvaro pastatai.

Vienas jų iš pradžių tarnavo kaip muitinės užeiga, kurioje apsistodavę iš Klaipėdos į Rygą keliaudavę pirkliai. Šis itin įdomus statinys – su arkinėmis durimis ir viduje išlikusiomis skliautuotomis lubomis – saugomas kaip vietinės reikšmės neogotikinis paminklas. Kitas ūkinis pastatas įdomus tuo, kad išliko mūryta estakada šienui užkelti. Tokių pastatų, F. Stramilaitės žiniomis, Lietuvoje buvę nedaug, dar yra išlikęs Biržuvėnų dvare. Deja, šie ūkiniai dvaro pastatai po nepriklausomybės buvo privatizuoti, šiandieną turi daug šeimininkų, o jų būklė – labai prasta.

Kaip atrodė Jokūbavo dvaro rūmai, išlikę istorinės medžiagos – brėžiniai, nuotraukos, pagal juos ir parengtas pirminis atstatymo projektas: mediniai rūmai buvo 2-jų aukštų, su kolonomis. Užėmė maždaug 300 kv. m. Savo forma pastatas priminė L raidę, nes vėliau buvo pristatytas priestatas, kuriame gyveno prezidento A. Stulginskio šeimą aptarnaujantys tarnai.

Priešais rūmus ėjo viena iš 5-ių parko liepų alėjų, ji išliko ligi šiol. Jokūbavo dvare A. Stulginskis su žmona Ona ir vienturte dukterimi Aldona gyveno 14 metų, kai baigėsi jo, kaip prezidento, kadencija ir gyveno nuo 1927-ųjų iki pat tremties 1941-aisiais.

Būdamas agronomas, A. Stulginskis specializavosi gyvulininkystės srityje, Jokūbave įsteigė pavyzdinį ūkį: jo karvės buvo labai pieningos, geriausių Europoje veislių – šių parsigabendavo iš Olandijos, Danijos. Produkciją pats veždavo į Kretingos turgų, o mieste, netoli evangelikų liuteronų bažnyčios, turėjo savo pieno produktų krautuvėlę.

• Rašyti komentarą (4)