Bauskėje atkurta rotušė tapo gyva šio miestelio širdimi.

Sutvarkius Vilniaus gatvę, Kretingos rajono savivaldybė ketino imtis Rotušės aikštės renovacijos. Tačiau tam pasipriešino grupė verslininkų, besibaiminančių, kad iš aikštės bus iškeldintos automobilių stovėjimo vietos, ir jų verslai žlugs, nueita ligi teismų. Paaiškėjo, kad ir anksčiau mažosios bendrijos (MB) „Pupa – strateginė urbanistika“ rengta Rotušės aikštės sutvarkymo vizija pasenusi, ją tenka koreguoti. Kol vyksta šie procesai, visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ entuziastai siekia, kad miesto širdyje būtų atkurtas ir istorinis rotušės pastatas.

Lėšos – Akmenos pakrantėms tvarkyti

Kretingos rajono savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas einantis vyriausiasis specialistas Svajūnas Bradūnas, paklaustas, kokia šiandienos situacija dėl Rotušės aikštės, atsakė: „Užbaigtas aikštės detalusis planas, tačiau procesas vilkinamas teismuose su visuomenės atstovais, kuriems renovacija neva trukdytų. Techninis projektas buvo pradėtas rengti, tačiau sutartis su „Pupa – strateginė urbanistika“ buvo nutraukta dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų, ir teks skelbti naują konkursą. Dėl šių peripetijų Savivaldybė lėšas nukreipė į Akmenos pakrančių sutvarkymo projektą, ir nebeaišku, kada Rotušės aikštės renovacija bus įtraukta į rajono Strateginės plėtros planą. Jeigu rajono politikai nuspręs, kad laikas tvarkyti aikštę, per kelerius metus tam atsirastų ir lėšų.“

Kokią Rotušės aikštę – su atkurta rotuše ar be jos – mato S. Bradūnas? „Mano nuomone, bet kokia statyba turi turėti prasmę. Būtina išdiskutuoti. Jei atstatome, turime žinoti, ką norėtume rotušėje matyti: vietos savivaldą, metrikacijos skyrių, muziejų ar ką kita. Pritarčiau, jeigu į miesto širdį persikeltų Savivaldybės vadovai, tuoktųsi jaunavedžiai. Bet jei atstatome ir tik tuomet galvojame, kam rotušė galėtų tarnauti, tokiai statybai nepritarčiau“, – tvirtino pašnekovas.

Meniškai atkurtame makete – kokia Rotušės, tuomet vadinta Turgaus, aikštė Kretingoje gyvavo dar prieškariu.

Aikštę formuoti nuo jos prieigų

Miesto estetikai neabejingas „Kretingos architektūros studijos“ architektas Vytautas Grykšas, tvyrant stagnacijai dėl Rotušės aikštės, įžvelgė tokią jos perspektyvą: „Reikėtų pradėti nuo aikštės prieigų, pirmiausia – Vytauto gatvės tvarkymo. Ji galėtų tapti pėsčiųjų bulvaru, palei pietinius fasadus pasodinant medžių, įrengiant mažosios architektūros elementų. Po to aikštėje reikėtų sumažinti automobilių stovėjimo vietų, įrengiant aikštelę palei miesto stadioną. O dabartinę aikštės daubą, apaugusią senais ir pavojingais medžiais, juos pašalinus, reikėtų apželdinti. Visa aikštė turėtų būti išskaidyta į nedideles žalias alėjas.“

Vietoje istorinės rotušės, galbūt ant jos atidengtų ir po stiklu užkonservuotų pamatų, V. Grykšas siūlytų pastatyti modernų, sumažintą rotušę primenantį lengvos konstrukcijos statinį. Taip, jo manymu, būtų įprasminta rotušė kaip buvusi savivaldos vieta. Tuo pačiu lengvai išmontavus konstrukciją, ta vieta per renginius galėtų tarnauti ir kaip scena. „Novatoriškų sprendinių dabar yra apsčiai, reikėtų tik pasitelkti kūrybingus menininkus. O jeigu atstatytume rotušę, vis vien tai jau nebebūtų paveldas“, – įsitikinęs architektas.

Vienintelė išsaugojo renesansinę aikštę

Už rotušės, kaip reprezentacinio statinio ant išlikusių pamatų, atkūrimą pasisakantys visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai inicijuoja susitikimus su istorikais, muziejininkais, valdžios atstovais ir visuomene. Šio judėjimo entuziastas Rimantas Radzevičius tikino neprarandantis vilties, kad kelerius metus besitęsianti jų iniciatyva nenueis perniek – rotušė bus atstatyta.

„Manau, kad rotušė svarbi kiekvienam kretingiškiui, kuris myli savo miestą. Ji liudytų apie Jono Karolio Chodkevičiaus įkurtą ir jau XVII a. savivaldos teises turėjusį miestą. Tai – tarsi Kretingos miesto karūna. Kiekvienam, kuris abejoja rotušės reikalingumu, siūlyčiau nuvykti į Bauskę Latvijoje ir pamatyti, kaip, atstačius rotušę – kone identišką mūsiškei, atgijo miestas, aplink telkiasi miesto gyvenimas. O dabar mums centre vis dar kažko trūksta“, – kalbėjo R. Radzevičius.

Šio visuomeninio judėjimo atstovės muziejininkės Jolantos Klietkutės žiniomis, istoriškai Bauskė įėjo į Livonijos teritoriją, kuri J. K. Chodkevičiaus laikais priklausė Abiejų Tautų Respublikai, todėl logiška, kad abiejuose miestuose – Kretingoje ir Bauskėje – buvo suformuotos panašios renesansinio tipo aikštės su pagrindiniu miesto savivaldos simboliu – rotuše.

Telšių miesto architektas Algirdas Žebrauskas yra pastebėjęs, kad Kretinga Lietuvoje yra vienintelis miestelis, išsaugojęs neužstatytą renesansinę aikštę. Rotušė – tarsi širdis bendroje miesto kraujotakoje. „Jis ragino nesugadinti aikštės neapgalvotais statiniais, o atkurti palaipsniui. Tuomet turėsite europinio lygio miestą, ragino jis“, – J. Klietkutė akcentavo, kad dėl to su bendraminčiais jau dukart organizavę pažintinę išvyką į Bauskę, kad žiniomis pasidalintų su kretingiškiais ir uždegtų juos rotušės atkūrimo idėja.

Stovi lyg rožinė lelija

Už 20 km nuo Lietuvos sienos esanti Bauskė – vos 10 tūkst. gyventojų turintis Kuržemės regiono miestelis. Stebėtina, kaip dviejų upių – Mūšos ir Memelės – santakoje pradžią gavusio miestelio žmonės ne tik išsaugojo, bet ir gebėjo atkurti savo turtingos istorijos objektus – mūrinę viduramžių pilį ir rotušę, o netoliese buvusios sinagogos vietą paženklinti originalia menine kompozicija.

Lyg rožinė lelija Bauskės centre, į kurį iš keturių pusių, kaip ir Kretingoje, suveda keliai, išnyra senoji rotušė, pradėta statyti 1616 m. Apie 1840-uosius metus, caro valdžiai siekiant ištrinti buvusius miesto savivaldos pėdsakus, rotušės viršutinė dalis buvo apgriauta, tik apačia naudota kaip gaisrinės sandėlys. Tokia vargana Bauskės rotušės išnara stovėjo ligi mūsų laikų, kol 2010–2011 m., miestiečiai ėmėsi iniciatyvos už Europos Sąjungos fondų lėšas atkurti 800 kv. m trijų aukštų rotušę.

Šiandieną Bauskės rotušėje veikia Turizmo informacijos centras, Svorio ir mato vienetų muziejus, o antras ir trečias aukštai skirti Civilinės metrikacijos skyriui ir reprezentacijai – pagerbti nusipelniusius miestiečius, gabius mokinius, priimti svečius. Erdvėse atkurtas renesanso laikmečio interjeras su antikvariatuose įsigytais senoviniais baldais, indais, šviestuvais, didikų portretais, olandų meistrų gobelenu.

Išlikę rotušės pamatai

Kretingos muziejaus istoriko rajono Garbės piliečio Juliaus Kanarsko teigimu, Kretingoje būta labai panašios, tik didesnės – 36 m ilgio ir 26 m pločio – rotušės. Pamatai išlikę dabartinės aikštės dauboje, po žeme, o viršum jų – dar ir mažesnių parametrų cerkvės pamatai. Cerkvė caro valdžios taip ir buvo statyta tam, kad užgožtų ir ištrintų miesto savivaldos atminimą.

„Rotušės pagrindinė ašis buvo atgręžta rytų–vakarų kryptimi, į dabartinius „Senukus“, o pagrindinis įėjimas – nuo katalikų bažnyčios ir paminklo J. K. Chodkevičiui pusės, – pasakojo istorikas. – Kokia iš tikrųjų buvo rotušės išorė, tiksliai nėra žinoma, sprendžiama pagal išlikusį piešinį, nors ant jo užrašyta – Plungė. Manoma, kad autorius tiesiog apsiriko – Plungė tuo metu tokių statinių neturėjo, o piešinyje pavaizduota aplinka – pranciškonų bažnyčia, kaimo kapinės kitapus upės, – o ir aprašas leidžia identifikuoti mūsų miestą su rotuše jo centre.“

Rotušės pirmame aukšte buvę sandėliai, kuriuose pirkliai saugojo į turgų atvežtas prekes, o patys apsigyvendavo svečių namuose – šie stovėję dabartinės evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje. Viduryje buvo įrengta kalėjimo patalpa, kurioje laikyti prasikaltę miestiečiai. Antrame aukšte – posėdžių salė, kur vykdavo magistrato ir teismo posėdžiai, taip pat buvo įrengta miesto mokykla. Ties pastato viduriu kilo bokštas su varpu, kuris mušė tik ypatingais atvejais.

„Mano, kaip istoriko, nuomonė – aiški: rotušę reikia atkurti, kad primintų apie miesto formavimąsi, kad Kretinga susigrąžintų senamiesčio dvasią. Rotušė – savivaldos simbolis. Atkūrę rotušę, parodytume pagarbą savo miestui ir tiems, kurie jį kūrė, rūpinosi žmonėmis. Tęsdami tradiciją, rotušėje galėtume įrengti mero rezidenciją, posėdžių salę, kur vyktų iškilmingi posėdžiai, būtų pagerbiami miesto žmonės, taip pat perkelti Civilinės metrikacijos skyrių“, – „Pajūrio naujienoms“ jau anksčiau tvirtino J. Kanarskas.

• Rašyti komentarą (22)