Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė pristatė projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ veiklas.

Per 60 jaunuolių susirinko į Jaunimo reikalų tarybos organizuotą diskusiją „Kas, jeigu ne aš?“, per kurią išsakė savo mintis ir lūkesčius kitiems metams. Tarpusavyje diskutavo jaunuoliai, Jaunimo reikalų tarybos nariai ir rajono politikai.

Pristatė projektą

Nors renginys atrodytų – rimtas, jaunuoliai nepabūgo susirinkti ir diskutuoti. Tiek pristatymo klausėsi, tiek diskusijose dalyvavo įvairaus amžiaus, skirtingų interesų, pomėgių jaunuoliai. „Dalyvavo Žemaitijos skautų organizacijos, vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“, rajono ugdymo įstaigų, sporto organizacijų atstovai. Labiausiai džiugino, kad į renginį atėjo ir tiesiog pro šalį ėję ar net pavieniai jaunuoliai, kai kurių jų anksčiau renginiuose netekę matyti“, – rezultatu džiaugėsi Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.

Susirinkusiesiems jaunimo reikalų koordinatorė pristatė projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ įgyvendintas veiklas, klausdama, kuriose jų jaunuoliai dalyvavo ar dalyvautų, jeigu būtų organizuojama vėl. „Norėjome supažindinti visus susirinkusiuosius, kas jau nuveikta, kad būtų paprasčiau diskutuoti atvykus politikams, ir diskusija nebūtų tuščia“, – akcentavo renginį vedęs viešosios įstaigos „Politikos tyrimų ir analizės institutas“ vadovas Marius Ulozas.

Pristatyme pranešėja išskyrė daugiausiai susidomėjimo sulaukusius, išskirtinius renginius. Vieni jų – masinio kvadrato žaidimas, Šiaurės Europos mėgėjų teatro aljanso (NEATA) jaunimo teatrų festivalis, jaunimo lyderių programa. Akcentuotas ir savanorių štabas, kuriame savanoriauti užsiregistravę 60 jaunuolių. Renginio dalyviams pristatyti ir būsimi sostinės renginiai.

„Suskaičiavome, kad visuose projekto renginiuose dalyvavo 6 tūkst. 14–29 metų jaunuolių, 8 tūkst. žiūrovų, 130 savanorių“, – įvardino I. Biliūnaitė-Rušinskė. Visoms iniciatyvoms per 2025 m. buvo skirta: 30 tūkst. Eur – valstybės, 40 tūkst. – Savivaldybės, 5 tūkst. – verslo lėšų, dar 100 tūkst. iš įvairių kitų šaltinių, pavyzdžiui, rajone veikiančių organizacijų parengtų projektų.

Į diskusiją „Kas, jeigu ne aš?“ susirinko per 60 rajono jaunuolių.

Išsakė, kas rūpi

Prieš į renginį atvykstant rajono politikams, jo moderatorius M. Ulozas su jaunuoliais įvardino, kas jauniems žmonėms svarbu organizuojant iniciatyvas. „Jums svarbu, kad renginyje būtų maisto, muzikos, galimybė bendrauti ir susipažinti su naujais žmonėmis, dalyvauti ir matyti tam tikrus rezultatus, kitoniškumas. Taip pat svarbu, kad iniciatyva vyktų jums artimoje, palankioje aplinkoje, patogiu, patraukliu dienos ar nakties metu“, – apibendrino moderatorius, suteikęs galimybę susirinkusiesiems padiskutuoti ir viešai išsakyti pasiūlymus, ko reikėtų kitais metais.

Jaunuoliai išreiškė, kad jiems reikia renginių, kurie skatintų susipažinti su naujais žmonėmis, kurtų bendrystės jausmą, taip pat jie nori sporto renginių, masinių koncertų, komikų pasirodymų, teatro. „Norėtųsi, kad per koncertus, teatro iniciatyvas galėtumėme susipažinti su tuos pačius interesus turinčiais bendraamžiais, užmegzti su jais kontaktus ir bendrauti“, – vieną minčių išsakė iš Vilniaus į Kretingą trumpam sugrįžęs vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ ugdytinis Sidas Čepelevas.

Jaunuoliai pastebėjo, kad juos sunkiai pasiekia informacija apie iniciatyvas. „Reikėtų gerinti informacijos sklaidą. Naudoti mums aktualius šaltinius“, – tvirtino Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos prezidentė Liucija Gaudutė.

Apibendrins siūlymus

Po pristatymo ir aptarimo diskusijoje dalyvauti atvyko ir rajono politikai: vicemerė Vaida Jakumienė, Tarybos nariai Gileta Gedvilienė, Egidijus Gedvilas, Justė Stonkutė, Mindaugas Černeckis. „Juos pakvietėme dalyvauti norėdami, kad išklausytų jaunus žmones, ir, prireikus, padėtų mums jiems atstovauti, taip pat teisingai suprastų jų poreikius“, – paaiškino I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Renginyje „Kas, jeigu ne aš?“ grupėse diskutuota penkiomis temomis: renginiai – kas patinka, ko reikia, kaip įtraukti jaunimą; jaunimui palanki infrastruktūra; palaikymas jaunimo iniciatyvoms, organizacijoms, neformalioms grupėms; emocinė sveikata; kaip stiprinti mokyklų dalyvavimą miesto ir rajono gyvenime.

„Šios diskusijos rezultatas – rekomendacijos kitiems metams. Apibendrinsime visus siūlymus, kartu su jaunimu išrinksime jiems svarbiausius, aktualiausius, ir jaunimo atstovai juos galės pateikti formuojant Savivaldybės biudžetą“, – tvirtino M. Ulozas.

Jį papildė ir I. Biliūnaitė-Rušinskė: „Norime, kad jaunimui atstovautų kuo daugiau žmonių, jog visuomenė žinotų, kad veiklas jauniems žmonėms organizuojame ne šiaip sau, o norėdami įtraukti juos, taip pat rūpinamės ateities karta, kuri negali būti pamiršta.“

Diskusiją kiekviena tema moderavo Jaunimo reikalų tarybos nariai Elzė Ruzgytė, Ula Gaubė, Mindaugas Mažeikis, Nedas Sausdravas, Alicija Zacharevičiūtė.

• Rašyti komentarą (13)