Aplinkos ministerija 2025–2026 m. medžioklės sezonui nustatė 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Pernai ir užpernai medžiotojams buvo leista nušauti 341 vilką, o sumedžiota atitinkamai 326 ir 281 plėšrūnas. Limitas „susitraukė“, bet ūkininkai, patiriantys nuostolių dėl aštriadančių išpuolių prieš jų auginamus gyvulius, norėtų, kad pilkių populiacija būtų sumažinta dar labiau. Ir jų noras suprantamas – Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą augintojams išmokėta kompensacijų suma – 151 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos

Leidžiamo sumedžioti vilkų skaičiaus sumažinimas vertinamas įvairiai: ūkininkai kalba apie būtinybę saugoti ūkinius galvijus, medžiotojai – apie populiacijos reguliavimą, o gamtosaugininkai akcentuoja vilkų svarbą ekosistemai.

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024–2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir 2024–2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie vilkų buvimą registravimus visus metus, skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos. 2022–2023 m. jų buvo ne mažiau kaip 91 šeima.

Vilkų išpuolių mažėja

Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė – gyvulių augintojams iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 151 tūkst. eurų kompensacija.

Kiek žalos šie keturkojai medžiokliai padarė Rietavo savivaldybės, Plungės, Mažeikių, Telšių, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos rajonų savivaldybių gyvulių augintojams? Ministerijos teigimu, išpuolių prieš ūkinius galvijus mažėja, tad, palyginus 2025 m. ir 2024 m. duomenis, išaiškėjo, ar tendencija būdinga ir šiems rajonams.

Daugiausia nukentėjo Plungės rajone

Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, 2025-aisiais nuo sausio 1 d. iki spalio 1 d. užfiksuota 11 vilkų išpuolių. Per juos augintojai neteko 2 karvių žindenių, 76 avių, veršiuko. Savininkams suskaičiuota žalos suma – 29 tūkst. 286 eurai. Lyginant su praėjusių metų statistika, šiemet aštriadančių „vizitų“ į ganyklas skaičius susitraukė: 2024-aisiais buvo užfiksuoti 26 vilkų išpuoliai, per kuruos sunaikinti 57 gyvūnai: 45 avys, 4 ožkos, 8 veršeliai. Žala – 10 tūkst. 785 eurai. Dešimt vilkų išpuolių prieš ūkinius gyvūnus šiais metais užregistruota Telšių rajone. Nors atvejų skaičius Plungėje ir Telšiuose skiriasi minimaliai, pastarojo rajono ūkininkams padaryta žala – keliskart mažesnė. Kaip informavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė, vilkai sunaikino 10 veršelių, 5 avis ir ožį. Suskaičiuota žala – 6 tūkst. 90 eurai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad situacija praėjusiais metais buvo prastesnė: 28 išpuoliai, per kuriuos sunaikinta 81 avis, ėriukas, 9 veršeliai ir buliukas. Bendra žala siekė 12 tūkst. 267 eurus.

Atlyginama ne už visus

Klaipėdos rajone šiemet iki spalio 1 d. gauti 5 prašymai dėl kompensacijų. Plėšrūnų išpuolių metu sunaikinta 10 gyvulių: 2 veršeliai, 2 buliukai, 6 avys. Ūkininkams padaryta žala už 2 tūkst. 515 eurų žala.

Gyventojai, kurie nėra įregistravę savo gyvulių Ūkinių gyvūnų registrų centre, kompensacijų už vilkų sunaikintus gyvūnus negauna. Tokių atvejų Klaipėdos rajono savivaldybėje šiemet buvo trys.

Praėjusių metų statistika iškalbingesnė: gauta 17 prašymų dėl kompensacijos už 32 sunaikintus galvijus. Išmokėta 15 tūkst. 736 eurai.

Mažeikių rajone per devynis šių metų mėnesius registruoti du aštriadančių medžiotojų išpuoliai – papjauta 21 avis. Ūkininkų patirta žala įvertinta 2 tūkst. 735 eurais. Lygiai tiek kartų – du – pilkiai ganyklose puotavo ir lyginamaisiais metais. Tik puotų būta kuklesnių: papjauti 2 veršeliai, žala – 300 eurų.

Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti komisija iki 2025 m. spalio 1 d. gavo 3 ūkininkų prašymus telyčaitėms ir 1 ūkininko prašymą buliukui vilkų padarytai žalai įvertinti ir suskaičiuoti. Visi gyvūnai buvo mirtinai sužaloti. Bendra žala – 896,41 euro (be PVM). 2024 m., Skuodo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajone vilkų mirtinai sužaloti buliukas ir 8 telyčaitės. Bendra žala – 4 tūkst. 540 eurų (be PVM).

Neskriaudė Rietavo ir Kretingos rajono ūkininkų

Aštriadančiai šiemet iki spalio 1 d. „nenuskriaudė“ Rietavo savivaldybės ūkininkų – Žemės ūkio skyriaus pateikti duomenys rodo, kad 2025 m. vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams nefiksuota. 2024-aisiais vilkai sudraskė 4 avis ir 3 veršelius. Suskaičiuota kompensacija – 2 tūkst. eurų.

Nė vieno pranešimo apie vilkų išpuolius prieš ūkinius gyvūnus negauta ir Kretingos rajone. Praėjusiais metais buvo fiksuoti trys atvejai: kovą buvo papjauti 2 ėriukai, rugsėjį viename ūkyje papjauta telyčaitė, kitame – jautis. Patvirtinta ir gyvūnų augintojams pernai kompensuota žala – 1 tūkst. 351 Eur.

Limitas neišnaudotas

Pagal statistiką, vilkų išpuolių mažėja. Tam įtakos greičiausiai turi ir kasmet mažinama pilkių populiacija. 2024–2025 m. medžioklės sezoną buvo leidžiama sumedžioti 341 vilką. Limitas liko neišnaudotas – nušauti 326 vilkai.

Pasak Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Algirdo Skuodo, vilkai yra labai gudrūs, protingi gyvūnai, šviesiu paros metu jų beveik neįmanoma pamatyti. Jų medžioklės sąlygos labai sudėtingos, reikalaujančios itin aukšto profesionalumo, specialaus pasiruošimo. „Aktyviai medžioju apie 20 metų, tačiau pats vilko nesu matęs“, – sakė medžiotojas.

Išpjauna jaunus briedžius ir šernus

Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Gedimino Simanavičiaus pateiktais duomenimis, per 2024–2025 m. vilkų medžioklės sezoną Telšių rajone buvo sumedžioti 4 vilkai. „Vilkų sumedžiojimo limitas sumažintas nepagrįstai. Blogiausia, kad mokslininkai ir vilkų globėjų organizacijos nesutaria, kiek iš viso Lietuvoje yra vilkų arba vilkų šeimų. Labai aiškiai matoma, kokią žalą vilkai daro ūkininkų ūkiams. Faunai daroma žala pastebima sunkiau. Dauguma medžiotojų bendrijų savo medžioklės plotuose sutinka vien suaugusius briedžius, nes jaunikliai yra išpjauti vilkų, mažėja stirnų. Apie šernus nėra ko ir kalbėti – ko nesunaikino afrikinis kiaulių maras, tą išpjovė vilkai“, – Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos narių nuomonę apie pilkius ir jų sumedžiojimo limitą išsakė G. Simanavičius.

Plungės rajono medžioklės plotuose praėjusiais metais nuo kulkų krito 6 pilkiai. Tačiau tai nesumažino ūkininkų ir plėšrūnų tarpusavio santykių įtampos. „Mokami didžiuliai pinigai gyvūnų netekusiems ūkininkams. Jeigu nebūtų buvę jų saugojimo „politikos“, kai buvo leidžiama sumedžioti vos po 20 vilkų, situacija šiandien būtų geresnė. O dabar šaukštai po pietų“, – tokia medžiotojo plungiškio Kosto Slivskio nuomonė apie vilkus ir jų populiacijos reguliavimą.

Praėjusį vilkų medžioklės sezoną Mažeikių rajone buvo sumedžioti penki vilkai, jų laimikiu džiaugėsi Balėnų, Purvėnų, Tirkšlių (du vilkai) ir Pikelių būrelių nariai. Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Tadas Janušauskas įsitikinęs, kad vilkų šeimų yra daugiau negu oficialiai teigiama: „Mūsų rajone jų tikrai yra. Manau, kad vilkų sumedžiojimo limitas privalo būti didesnis. Suprantame, kad žvėrių įvairovė turi būti, bet ją privalu reguliuoti, kad paskui nekiltų problemų dėl per didelio paplitimo.“

Skuodo rajone, pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Skuodo medžiotojų skyriaus vadovo Aido Jucio, nuo kulkų praėjusį sezoną krito 3 pilkiai.

Kretingos rajone sumedžioti 2 vilkai. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Sigitas Kupšys sakė: „Toks nedidelis sumedžiotų vilkų skaičius nereiškia, kad mūsų rajone vilkų nėra arba jų labai mažai. Vilkas – gudrus gyvūnas, tad jį sumedžioti nėra lengva. Nemažai vilkų būdavo sumedžiojama „su vėliavėlėmis“, bet tam reikalinga sniego danga, ko jau kelerius metus beveik nėra.“

S. Kupšio nuomone, didelių aistrų dėl vilkų sumedžiojimo limito neturėtų kilti, nes jis nustatomas atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas.

Rietavo miškai vilkams nepatinka

Per praėjusį medžioklės sezoną Rietavo savivaldybėje sumedžioti trys vilkai. Vis dėlto, kaip teigia medžiotojų ir žvejų klubo „Stumbras“ pirmininkas Alvydas Stankevičius, vilkų problema Rietavo savivaldybėje nėra aktuali, kadangi savivaldybės teritorijoje gyvenančių vilkų šeimų jau kuris laikas nėra.

„Per praėjusį sezoną medžiotojai fiksavo 3–4 vilkų pėdsakus, tačiau jie parodė, kad plėšrūnai tik migravo pro šalį. Todėl didesnis vilkų sumedžiojimo limitas ar mažesnis – mums nėra aktualu“, – teigė klubo pirmininkas.

Pasak A. Stankevičiaus, galima tik spėlioti, kodėl Rietavo savivaldybė, nors ir miškinga, nėra patraukli pilkiams. „Gal per daug šlapia, gal avių mažai auginama. O jei nėra maisto, ką jiems čia veikti?“ – pasvarstė medžiotojas.

Per tris savaites krito 67 pilkiai

2024–2025 m. medžioklės sezonas prasidėjo spalio 17 d. ir tęsis iki kovo 31 d., jeigu leistinas vilkų skaičius nebus sumedžiotas anksčiau.

Pirmosiomis sezono savaitėmis Skuodo rajone sumedžioti 4 pilkiai, iš kurių net trys nušauti tą pačią dieną. Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Plungės rajonuose krito po vieną vilką (lapkričio 10 d. duomenys).

Pagal laikraščių „Banga“, „Mūsų žodis“, „Pajūrio naujienos“, „Santarvė“, „Telšių ŽINIOS“, „Žemaitis“ pateiktą informaciją parengė Rita STANČIUKIENĖ („Plungė“)

• Rašyti komentarą (1)