Viešoji įstaiga (VšĮ) Kretingos ligoninė gyvena nerimo dienas – ji priversta stabdyti paslaugų teikimą, nes pagal finansinę išraišką šiuo metu ji jau suteikė paslaugų už visus 2025-uosius metus. Valstybinės ligoninių kasos neapmokėtų paslaugų suma – 0,6 mln. Eur. „Neteikti paslaugų – blogiausia, kas gali nutikti ne tik rajono, bet ir regiono žmonėms“, – įsitikinusi Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė.

Kretingos ligoninė medicinos paslaugas teikia ne tik Kretingos rajono, bet ir Palangos, Skuodo, Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Ligoninės administracijos skaičiavimu, dėl pertvarkos Klaipėdos universiteto ligoninėje apie 26 proc. pacientų gauti medicinos paslaugų atvyksta į Kretingos ligoninę. Skuode nėra gydymo įstaigos ir gydytojų, kurie teiktų stacionarias ir II lygio ambulatorines paslaugas. Vadinasi, Šiaurės vakarų Lietuvos regione Kretingos ligoninei dirbant visa apimtimi, ji ir suteikia daugiau paslaugų, o kažkas jų suteikia mažiau. Tad negi Valstybinei ligonių kasai nesumokėjus 0,6 mln. Eur už suteiktas paslaugas, Kretingos ligoninė bus priversta neteikti Kretingos ir kitų rajonų gyventojams medicinos paslaugų?

Su šia situacija „Pajūrio naujienos“ supažindino Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligoninių kasą.

Kas sakoma šių institucijų komentaruose?

Sveikatos apsaugos ministerija konkretaus komentaro, susijusio su Kretingos ligonine, nepateikė. „Iš ministerijos pusės galime pateikti bendresnį komentarą, kokia yra formuojama sveikatos politika, – rašoma šios ministerijos atsakyme „Pajūrio naujienoms“. – Paslaugų prieinamumas ir jų kokybė visoje Lietuvoje yra Sveikatos apsaugos ministerijos siekis, todėl dedame visas pastangas, kad kiekvienas žmogus – nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena didmiestyje, ar mažame miestelyje – galėtų laiku gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Vyriausybei ir Seimui pateiktuose savo įstatymų keitimo projektuose labiau didinti sveikatos sektoriaus finansavimą, didinant privalomojo sveikatos draudimo įmokas už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Taip pat siūloma stiprinti viešąjį sveikatos sektorių ir keisti VLK sutarčių su gydymo įstaigomis finansavimo sąlygas taip, kad pirmiausia finansavimas tektų viešosioms įstaigoms. Dar vienu Seimui pateiktu projektu siekiama sureguliuoti pacientų priemokas už paslaugas, už kurias jau yra apmokėjusi valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Sveikatos apsaugos ministerija skiria ypatingą dėmesį medikų parengimui ir pritraukimui į regionus. Tam sukurta papildomai valstybės finansuojamų vietų mokslo įstaigose – 20 gydytojų rezidentų ir 100 slaugytojų parengimui.“

Į „Pajūrio naujienų“ pastebėjimą, kad Kretingos ligoninė ir yra viešoji įstaiga, o ministerija siekia stiprinti viešąjį sektorių, tad kodėl jai nesuteikiamas reikalingas finansavimas, Sveikatos apsaugos ministerija tik dar sykį patvirtino, kad jos tikslas – stiprinti viešąjį sektorių, didinti finansavimą jam ir kad plačiau apie tai skelbiama Sveikatos politikos gairėse.

Valstybinė ligonių kasa, komentuodama situaciją Kretingos ligoninėje, patvirtino: „Valstybinė ligonių kasa užtikrina Kretingos ligoninei tinkamą finansavimą, o ligoninė turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų prieinamumą, todėl pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžius diskusijų dėl Kretingos ligoninės viršytų sutartinių sumų norime patikinti regiono gyventojus – pagrindiniai jų sveikatos poreikiai ir toliau turi būti užtikrinami.

Kretingos ligoninė, kaip ir visos gydymo įstaigos Lietuvoje, teikia prioritetines ir būtinosios pagalbos paslaugas be jokių ribojimų. Tai reiškia, kad pacientai jiems reikalingą skubią pagalbą ar gyvybei svarbų gydymą turi gauti laiku ir kokybiškai.

Turėtų būti prieinamos visos paslaugos, kurios priskiriamos prioritetinėms. Be jokių ribojimų apmokamos, taigi ir pacientams laiku turi būti suteikiamos kardiologo, neurologo, endokrinologo konsultacijos, taip pat stacionarinės chirurgijos dėl dauginių traumų paslaugos. Kitos aktyviojo gydymo stacionaro paslaugos taip pat turėtų būti teikiamos be ribojimų – pacientams, kuriems reikia hospitalizacijos ir stacionarinio gydymo, turėtų būti sudarytos visos galimybės patekti į ligoninę laiku ir be jokių finansinių kliūčių.

Kretingos ligoninėje taip pat turi būti teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos – skubi pagalba, būtinasis ištyrimas ir gyvybiškai svarbus gydymas. Lygiai taip pat turėtų būti neribojamos ir stebėjimo paslaugos, atliekamos po paciento atvykimo į priėmimo skyrių, ambulatorinės chirurgijos paslaugos, slaugos paslaugos ir gydytojų specialistų konsultacijos, kurių metu atliekami diagnostiniai ar gydomieji veiksmai – tai įvairūs tyrimai ir procedūros, atliekami konsultacijos metu.

Įstaiga taip pat turėtų teikti dienos stacionarines ir reabilitacijos paslaugas, todėl grėsmės, kad pacientai gali negauti šių paslaugų, taip pat neturėtų būti.“

Tęsiant mintį, Valstybinė ligonių kasa paaiškino, kad jos vertinimu, sutartinės sumos susidarė dėl itin spartaus dienos chirurgijos paslaugų augimo: 2025 m. sausio–spalio mėnesiais Kretingos ligoninėje atlikta net 1 tūkst. 701 dienos chirurgijos operacija – beveik tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023-aisiais, kai buvo atliktos 575 operacijos.

Komentare rašoma, kad ypač išaugo šių planinių intervencijų skaičius: kojų venų varikozės operacijų – 5 kartus; kelio sąnario artroskopijų – daugiau negu 3 kartus; hemorojaus operacijų – keliasdešimt kartų.

„Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, dienos chirurgijos paslaugos apmokamos laikantis sutartos metų pradžioje sumos tarp gydymo įstaigos ir Valstybinės ligonių kasos, taigi sutartinė suma šioms paslaugoms teikti gydymo įstaigai buvo žinoma. Šių paslaugų apimtis ligoninė galėjo didinti 1,5 karto ir gauti papildomą apmokėjimą, bet ne 2–3 kartus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas paskirstomas gydymo įstaigoms taip, kad galima būtų apmokėti visas būtiniausias pacientams paslaugas, o kitas paslaugas įstaigos turi planuoti, laikydamosi sutartinių įsipareigojimų“, – paaiškino Valstybinė ligonių kasa.

Kretingos rajono tarybos narė Sveikatas apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė J. Girdvainė įsitikinusi, kad ši, Kretingos ligoninėje susidariusi situacija, kai neapmokama už atliktas medicinos paslaugas, parodė, kad sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje serga: „Kretingos ligoninė yra Vakarų Lietuvos regiono lyderė, ir niekas negali nuneigti tos pažangos, kurią matome šioje gydymo įstaigoje. Sistema turėtų skatinti gerai dirbti, o ne atvirkščiai. Kad į ligoninę kreiptųsi ir joje pacientai norėtų gydytis, reikėjo įdėti daug pastangų – įsigyti modernios įrangos, sutelkti profesionalių medikų komandą, gebėti teikti kuo daugiau paslaugų. Tai, kad neapmokama už suteiktas paslaugas, yra nepateisinama. Manau, kad aukščiausioji šalies valdžia ir Valstybinė ligoninių kasa ištaisys šias sistemos klaidas.“

J. Girdvainės pastebėjimu, visos Kretingos ligoninės suteiktos paslaugos yra pagrįstos – pacientai dėl jų kreipiasi su gydytojų siuntimais. „Vadinasi, tai – būtinybė, o ne prabanga. Antra, sparčiai ir gerai dirbdama Kretingos ligoninė nuima įtampą nuo Klaipėdos, kitų regiono ligoninių ir mažina eiles, kurios yra didžiausias sveikatos apsaugos sistemos bėda visoje šalyje“, – J. Girdvainė teigė, kad rajono Savivaldybės taryba, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas ieškos galimybių, kaip Kretingos ligoninei padėti šioje situacijoje.

• Rašyti komentarą (23)