„Norfos“ prekybos centras Palangos Bangų gatvėje pastatytas per 4-erius metus.

Užvakar Bangų gatvėje Palangoje atidarytas XXL formato „Norfos“ prekybos centras su pirma ir vienintele mieste uždara teniso arena pastato antrame aukšte. Į objektą investuota 9 mln. eurų.

Objektas – išskirtinis

Prekybos salės plotas užima apie 2 tūkst. kv. metrų. Čia įrengtos 12 savitarnos kasų ir 2 įprastos, parduotuvėje įdarbinti 28 žmonės.

Modernaus prekybos centro su integruota teniso arena atidarymą Palangos meras Šarūnas Vaitkus pavadino istoriniu įvykiu mieste.

„Prekybos centrų ir parduotuvių Lietuvoje yra daug, bet tokių, kur investuotojas būtų sudaręs puikias galimybes jaunimui bei suaugusiems gyventojams sportuoti, nėra“, – sakė jis.

Š. Vaitkaus teigimu, per pastaruosius 10 metų kurortas apskritai pasistūmėjo į priekį modernia sporto infrastruktūra, nes atsiranda vis naujų objektų. Ypač didelis proveržis įvyko šiemet – Palanga pripažinta 2026 metų Europos sporto miestu. Šis titulas Europos Parlamente bus suteiktas gruodžio11-ąją. Meras neabejojo, kad prie sėkmės prisidėjo ir uždaroji Palangos teniso arena „Norfoje“.

Pasak kurorto vadovo, naujuoju statiniu palangiškiai džiaugiasi, kai kurie juokauja, jog iš išorės vakarais atrodo didingai tarsi koks „operos ir baleto teatras“.

„Ir man panašu, ypač, kai sutemsta, ir dega šviesos. Turiu gražių nuotraukų“, – ta pačia humoro nata pratęsė pats „Norfos“ tinklo savininkas Dainius Dundulis.

Jis teigė pastaruoju metu nedažnai dalyvaujantis naujų parduotuvių atidarymo šventėse, tačiau į Palangą atvyko – šį objektą laiko išskirtiniu, kadangi dalį investicijos į nekilnojamąjį turtą paskyrė būtent visuomenės sveikesnei gyvensenai.

Įkurtuvių juostelę perkirpo „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis (kairėje) ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. D. Dunduliui iš dešinės – Palangos sporto arenos vadovas Arnas Paulauskas.

Treniruotėse laukiami visi

„Išsvajota, labai laukta mums šita diena – sprendžiu pagal pirmuosius apsilankiusius ir žaidimą jau išbandžiusius teniso sporto entuziastus“, – įkurtuvėmis ypač patenkintas arenos administratorius Arnas Paulauskas.

Įrengtos trys aukšto lygio kiliminės dangos lauko teniso aikštės su plačiais užribiais ir aukštomis lubomis. Arena išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir techniniais sprendimais: naujos kartos LED apšvietimu su asimetrine optika, galinga vėdinimo sistema, puikia kortų erdve su patogiais foteliais ir mini tribūnomis žiūrovams, taip pat rūbinėmis.

Bet pastatas, tos gražios šiuolaikiškos patalpos, anot pašnekovo, yra tik pirmasis žingsnis tolesnėje arenos vizijoje: laukia aktyvus darbas populiarinant šį sportą. Vasarą Palangoje svečių daug, tad ir tenisą žaidžiančiųjų bus daug, ko tikriausiai nepasakysi apie žiemą.

„Vietiniams mes irgi sudarome sąlygas ateiti ir paimti į rankas raketes“, – sakė A. Paulauskas. Svarbu tai, kad uždarieji teniso kortai vieninteliai Lietuvoje pritaikyti sportuoti bei mėgautis tenisu ir neįgaliesiems. Su profesionaliais treneriais visus metus vyks tiek grupinės treniruotės, tiek senjorams, moterims, vyrams, vaikams skirtos, žodžiu, – visiems.

Dvi istorijos

Į prekybos centro ir Palangos teniso arenos oficialaus atidarymo šventę susirinkusią publiką A. Paulauskas nustebino įdomybėmis apie kurorto ir teniso sporto šakos sąsajas. Šaltinių duomenimis, 1901 m. Birutės parke buvo įrengta pirmoji Lietuvoje teniso aikštelė. Tiesa, visuomenei tuomet ji nebuvo prieinama, žaidė tik patys dvarininkai. Tačiau, aktyvaus sporto pedagogo Mečislovo Gedvilo iniciatyva, 1925-aisiais ne kur kitur, o vėlgi Palangoje, senosios mokyklos teritorijoje, atidaryta ir pirmoji vieša aukščiausius standartus atitinkanti lauko teniso aikštelė. „Simboliška, kad tai įvyko lygiai prieš 100 metų“, – akcentavo arenos vadovas.

Arenos įkurtuvėse dalyvavo ir teniso legenda Palangoje vadinamas buvęs treneris Adomas Višinskis.

Be to, pirmasis respublikinis turnyras Lietuvos teniso istorijoje 1928 m. irgi buvęs suorganizuotas Palangoje, o laimėjęs palangiškis Artūras Rakauskas. Pirmosios tarpvalstybinės lauko teniso varžybos, kuriose lietuviai nugalėjo latvius, 1934-aisiais taip pat įvyko Palangoje. „Taip kad Palanga yra teniso lopšys“, – neabejojo administratorius.

A. Paulauskas pasidalijo istoriniais faktais apie tenisą Palangoje, o „Norfos“ savininkas D. Dundulis – apie prekybos centro atsiradimą Bangų gatvėje.

„Šiandien bus koks 20 metų, kai Palangoje mes esame įsigiję kitą sklypą, kurio niekaip nepavyko išjudinti iš mirties taško. Prieš maždaug 5-erius metus atvažiavome į Savivaldybę klausti, kalbėtis. Meras tuomet pareiškė, kad nesutampa verslo norai ir miestiečių pozicija, neleido toje vietoje mums statyti parduotuvės, pasiūlė aukciono būdu sklypą pirkti būtent šioje vietoje“, – pradžių pradžią prisiminė verslininkas.

Statė 4-erius metus

Š. Vaitkus patikino, kad Palangos savivaldybė skatina verslo atėjimą, gerai atsiliepė apie investuotojus, kurie, jo žodžiais, agresyviai nesibrauna į centrinę kurorto dalį.

„Norim išsaugoti senamiestį, poilsio erdves, todėl ir skatinam verslus kurtis atokiau, palei Klaipėdos plentą“, – paaiškino meras. Būtent čia, daugiausia privačiuose sklypuose, dabar ir rikiuojasi didžiosios parduotuvės – „Lidl“, „Rimi“, „Maxima“, „Iki“, dabar štai – „Norfa“, kitais metais turėtų atsirasti dar viena, iki 1,5 tūkst. kv. m ploto, „Iki“.

Jau prieš kurį laiką suformuotam Savivaldybei priklausančiam sklypui Bangų gatvėje buvo parengtas detalusis planas, o miesto Taryba tikslingai buvo numačiusi 50 proc. pastato skirti sportui. Buvo mąstoma čia įrengti ledo areną, teniso kortus ar ką kita.

„Labai džiaugiuosi, kad, per aukcioną įsigijęs šį sklypą, Dainius Dundulis sutiko investuoti ne vien į parduotuvę, o ir į sporto infrastruktūrą, kas Palangai svarbu, nes sportas yra miesto prioritetas“, – sakė meras.

D. Dundulio teigimu, „Norfos“ projektą, į kurį investuota 9 mln. Eur, Palangoje pavyko įgyvendinti per 4-erius metus ir, vertinant pagal dabartinius tempus, tai yra gana greitai. Kartais, verslininko žodžiais, tokie projektai užsitęsia ir 7-erius metus.

„Jeigu ne Palangos savivaldybės pagalba, abejoju, ar šiandien mes prie šio pastato stovėtume“, – sakė D. Dundulis.

Teniso sporto entuziastai jau išbandė moderniai įrengtą areną.

Ir apie „geležines klumpes“

„Pajūrio naujienos“ D. Dundulio pasiteiravo, kaip sekasi sunešioti „geležines klumpes“, tai yra įvykdyti visus namų darbus, kuriuos „Norfos“ statytojams Kretingos rajono Savivaldybė uždavė dėl planuojamos parduotuvės Salantuose?

– Jeigu sąžiningai, tai nežinau, ką atsakyti. Patikėsiu, kai bent jau bus išduotos projektavimo sąlygos, nes tik tada reikalai pajudėtų. Nieko nenoriu kaltinti, tačiau reikia aiškumo. Kalbu ne vien apie Kretingos, o ir apie kitas šalies savivaldybes. Jeigu objektas joms netinka, tai ir turėtų tiesiai šviesiai pasakyti: ne, nenorim, neleisim „Norfos“ statyti. Tada vieni kitų netrukdytume. O dabar duoda užduotį – atliekam, paskui kitą užduotį gaunam ir dar kitą, ir dar...

– Turbūt girdėjot, kad sprendimo projektas parengtas ir kad šį mėnesį rajono Taryba patvirtins arba ne.

– Bus kaip bus. Tą sklypą iš Kretingos rajono savivaldybės mes taip pat pirkom aukciono būdu, ir niekam nekilo abejonių, ką statysim. Kitas dalykas – viešumoje vis perskaitau, o ir Kretingos rajono savivaldybė kažkodėl pateikia klaidinančią informaciją, kad „Norfos“ parduotuvė Salantuose būtų didesnė negu iš tikrųjų mes planuojame. Jie teigia, kad iki 1 tūkst. 400 kvadratų, kai statytume iki 1 tūkst. kvadratų. Didesnės ten ir neįmanoma, kadangi sklypas per mažas, neužtektų vietos automobilių aikštelei.

• Rašyti komentarą (3)