Po tragiško, moters gyvybę pasiglemžusio gaisro, iš gyvenamojo namo liko nuolaužos: Jokūbavo bendruomenė yra pasirengusi padėti nukentėjusiesiems, tačiau kantriai laukia, kol šeima bent truputį atsigaus po patirto šoko.

Kretingos rajone, Petrikaičių kaime, sudegus gyvenamajam namui ir jame žuvus moteriai, visuomenė nuščiuvo, o bendruomenės, paramos organizacija ėmė siūlyti pagalbą šeimai. „Ši nelaimė labai skaudi, tikrai sukrėtė mūsų bendruomenę“, – sakė Žalgirio seniūnijos seniūnas Donatas Bieliūnas.

Labiausiai tikėtina – elektros gedimas

Nelaimė įvyko lapkričio 10 d. vakarą. Apie 18.03 val. tarnybos gavo pranešimą, kad J. Jablonskio gatvėje Petrikaičiuose dega gyvenamasis namas.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, namas degė atvira liepsna. Iki Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų atvykimo greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai į gydymo įstaigą išvežė 1958 m. gimusią moterį, kuriai ligoninėje konstatuota mirtis. Vyras iš namo išėjo pats, o kitą, sunkiai vaikštančią moterį, išvedė ten buvę giminaičiai. „Pajūrio naujienų“ duomenimis, abu asmenys po gaisro taip pat kreipėsi į medikus.

Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų duomenimis, ikiteisminis tyrimas atliekamas moters, gimusios 1958 m., mirties priežasčiai nustatyti. „Ekspertų išvados dar nėra gautos“, – trečiadienį popiet atsakymą redakcijai pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Kažukauskienė.

Gaisras kilo pirmame aukšte. „Preliminari gaisro priežastis – trumpas elektros jungimas pirmame namo aukšte buvusioje elektros paskirstymo dėžutėje, į kurią suvesti visi namo laidai. Tai labiausiai tikėtina priežastis, – įvardino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas. – Negaliu pasakyti, kada name buvo atnaujinta instaliacija, tačiau laidai nebuvo seni, taip pat buvo atnaujinta ir lauke, prie kelio, buvusi elektros skydinė.“

Gyvenamasis namas – mūrinis, 2 aukštų, perdengimai mediniai. Pastato stogas dvišlaitis, viena jo dalis dengta šiferiu, kita – skarda. Iš po nuodėgulių išnešti 3 dujų balionai, apsaugoti 2 pastatai.

Ugnis pridarė daug žalos: per gaisrą išdegė du kambariai, virtuvė, vonia, sudegė krosnis, išdužo langai, vietomis išdegė perdengimas, mansarda. Kitoje namo dalyje, kur stogas dengtas šiferiu, nudegė apie 50 proc. stogo, išdegė mansarda, pirmame aukšte apdegė koridorius. Name gyveno dvi šeimos: vienoje namo pusėje – vyras ir moteris, kitoje – senyvo amžiaus moteris.

Žalgirio seniūnijos seniūnas Donatas Bieliūnas

Pasirengę padėti

„Po nelaimės atvykau pasikalbėti su žuvusiosios šeima, tai tuo metu jie dar apie nieką negalvojo, tačiau informavau, kad gali kreiptis į mus ir sulaukti pagalbos, – kalbėjo seniūnas D. Bieliūnas. – Po nelaimės sulaukiau daug skambučių, kokios pagalbos reikia šeimai: bendruomenė siūlėsi sutvarkyti išdegusias patalpas, „Maisto bankas“ – padėti maistu, tačiau kol kas šeima gedi.“

Žalgirio seniūnija yra pasirengusi padėti pagal poreikį. „Turime traktorių, galime ir kitas priemones pasitelkti. Žiūrėsim, ko reikės, gal ir kokį konteinerį atliekoms parūpinsim, bandysime tartis ir su stambiagabaričių atliekų aikštele, kad priimtų didesnį kiekį atliekų negu priklauso gyventojams nemokamai“, – galimas priemones vardino D. Bieliūnas.

Seniūno teigimu, gyvi likę vyras ir senyvo amžiaus moteris iš savo namų nespėjo išsinešti nieko: „Kiek žinau, žuvusiosios sūnus vyrui davė savo rūbų.“

Tik įvykus nelaimei bendruomenės nariai pradėjo siūlyti pagalbą. „Jokūbavo seniūnaitis Tomas Narvilas skambino ir klausė, kuo padėti, ir sakė: kai tik artimieji bus pasirengę, padės kuo galės. Taip pat skambino ir iš Jokūbavo bendruomenės, siūlė savo pagalbą, – kalbėjo seniūnas, įvardinęs, kad nukentėjusieji taip pat gali kreiptis gauti kompensaciją iš rajono mero rezervo. – Suteikėme visą informaciją ir tvarką, ką jie turi padaryti, kad gautų kompensaciją.“

Jokūbavo bendruomenės pirmininkas Vytautas Daukantas patikino, kad bendruomenė yra pasirengusi padėti: „Laukiame informacijos iš seniūnijos, ko reikėtų nukentėjusiesiems. Galėtumėme prisidėti talka, remonto darbais, atidaryti paramos sąskaitą, rinkti labdarą. Kol kas laukiame, kol žmonėms truputį atslūgs emocijos po nelaimės, ir jie išsakys, ko reikėtų.“

Jokūbavo seniūnaitis T. Narvilas akcentavo, kad žmonių nelaimėje palikti negalima: „Nukentėjusiesiems dabar tikrai ne pagalba galvoje. Gaisras atrodė išties kraupiai, todėl žmonių nesinori palikti vienų. Sulaukę kokio nors pagalbos šauksmo iš jų, būsime pasirengę padėti. Žinau Jokūbave gyvenančius žmones, kurie visada ištiesia pagalbos ranką, dalyvauja talkose, tikrai sutelksime juos ir šiuo atveju, dalinsimės informacija socialiniuose tinkluose.“

Lemtingą vakarą liepsnos glemžėsi viską – ir moters gyvybę, ir ten gyvenusių žmonių turtą.

Skiria lėšas iš mero rezervo

Kretingos rajono savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėja Alma Rumbutienė paaiškino, kad nukentėjusiesiems nuo gaisro Savivaldybė gali skirti lėšų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti, iš dalies finansuoti patirtus nuostolius: „Turime mero rezervą, kuriame yra numatytos lėšos ir dėl gaisro nuostolius patyrusiems rajono gyventojams. Jie turi rašyti prašymą Savivaldybei, pateikti priešgaisrinės apsaugos tarnybos išvadą dėl nelaimės priežasties, taip pat kitus papildomus dokumentus.“

Nukentėjusieji gali kreiptis ir prašyti, kad Savivaldybė kompensuotų dalį patirtų nuostolių arba pateikti pagrįstus skaičiavimus (sąmatą) už konkrečius darbus, pavyzdžiui, viename name gyvenusios kelios šeimos kartu buvo pateikusios stogo atnaujinimo darbų sąmatą. „Nesame numatę konkrečios sumos, kiek skiriame patyrusiems gaisrą. Kiekvienu atveju speciali komisija, įvertinusi situaciją, gaisro priežastį ir panašiai, sprendžia, kokią kompensaciją galima skirti“, – kalbėjo A. Rumbutienė, atkreipusi dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką nuostoliai nėra kompensuojami, jeigu būstas nelaimės dieną buvo draustas ir už kurį gauta draudimo išmoka.

Akcentavo saugumą

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Kundrotas akcentavo, kad gyventojai turi pasirūpinti savo saugumu, kad tokios nelaimės nesikartotų: „Kol kas mūsų rajone gaisrų statistika geresnė negu praėjusių metų, tačiau šildymo sezonas dar tik įsibėgėja, tad gali būti visko.“

Viršininkas atkreipė dėmesį, kad gyventojai turi prižiūrėti gyvenamojo būsto elektros instaliaciją, prieš šildymo sezoną išvalyti kaminus, juos aptinkuoti, tinkamai paruošti šildymui, namuose turėti gesinimo priemones, kad jos būtų lengvai pasiekiamos. „Žinoma, įsirengti dūmų detektorius, kurie pirmieji praneša namuose pradėjus sklisti dūmams ir gali išgelbėti gyvybes“, – tikino V. Kundrotas.

---

Šiemet iki lapkričio 12 d. Kretingos rajono savivaldybėje kilo 75 gaisrai, juose žuvo 1 žmogus. Iš jų – 34 gaisrai kilo individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose, kur ir žuvo žmogus. Gaisrų individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose priežastys: krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai – 5, neatsargus žmogaus elgesys – 2, savaiminis medžiagų užsidegimas – 18, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai – 5, įvykis tiriamas – 4.

Klaipėdos apskrityje šiemet kilo 585 gaisrai, juose žuvo 6 žmonės. Iš jų 104 gaisrai kilo individualiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose žuvo 2 gyventojai.

• Rašyti komentarą (0)