Kompuozituorius Žilys Aloyzos so poete ėš Telšiu Daubariene Irena ėšleda kninga „Do gaidē, do gaidokā“, katra pasitarnaus šeimuoms ė muokytuojems.

Kretingėškis kompuozituorius pedaguogs chuorvedys Žilys Aloyzos tor visims geru žėniu: ons ėšleda 26-ojė savo kūrybas dainu kninga „Do gaidē, do gaidokā“, katrou sokūrė so Telšius begyvenontė Daubariene Irena, katra yr Telšių Kranta pruogėmnazėjės direktuorė ė autorėniu kningu autuorė, nes kor i suaugusysems, i vakams, i da paraša litorgėniu tekstu.

Pėrmieje api vakams skėrta dainu kninga sožėnuojė telšėške, mat autuore Telšiu Karolinas Praniauskaitės viešuojė bėbliuotekuo sorėngė tuos kningas pristatyma: pasiruoda, skombiejė daug dainu, žemaitėšku pasakuojėmu, jouka, plojėmu. Dalyvava ė patys kningas autuore, tep jau ėduome pakalbiejėn, kap gėmė tas kūrėnys, gause bova ė anu gerbieju. Naujuoji kninga skėrta vakams, anu tievams ė muokytuojams. Autore prėstata žemaitėškas dainas, eilieraštius, skaičiuotes, kvėit dėdžiuoties, ka anėi yra žemaite, brongintė mūsa kalba, papruotius, gamta. O ka žuode būtom itaigesni, ka vėsi soprastu, api kun yr ta kninga, dainu prėdovanuojė luopšieliu-daržieliu „Beržielis“ ė „Mastis“ vaka, anu vaduovės Stepanavičienė Rasa ė Činskienė Nijuolė, Buožėnų dainininka. Pasėpasakuojė ė knygelės dailininkė Daubarytė Marija, maketoutuojė Bakšė Iluona – rek pasakytė, kad kninga yra tėkra laba graži, spalvinga, vėinuo posie – eilės, kėtuo – natas, katras kompozituorius Žilys A. pats yra ėšmuokės sorinktė. „Ka leduom kninga, aš sopratau, ka mes, žemaite, laba skėramės – atruoda, vėina tauta, o rokoujamies skėrtinga: vėinep Kretingou, kitep Mažeikius aba Skoudė. Dielto aš kninguo ė parašiau, ka kėikvėins tas dainas gal prėtaikytė sava patarmie, kap ons kalb. O pri natu paprašiau ka būtumei žuode palei kretingėškiu tarme“, – sakė Aloyzos, pats gėmės ė ožaugės strainiam Raguvėškiu kaime Kretinguos rajuone.

Ėš tikruju kompozituorius laba daug dėrb pri dainu rašyma, daug gastrolioun su sava kolektyvas – mėšriu Kretinguos rajuona koltūras cėntra ansambliu „Svaja“, kėtas sava dainininkas ėš Kretinguos tretiuojė amžiaus oniversiteta, kor yra sosibūrės ansamblis „Svajuoniu aids“, tor gropele, katra dainioutė renkas sekmadienes. „Vėsas mona gastruolės šias metas yr skėrtas mona patėis 75-metiou ė mona darba Kretinguo 55 metu sokakte“, – prėsėpažėna žmuogus, katram yr laba svarbe korti ė žemaitėška.

Kad tas svarboms atsėrastu ė sostėprietu, yr daug „nosikaltosiu“ žmuoniu. Vėsu pėrma, Telšiu vyskops Jurevičius Algėrds, katras sogalvuojė i litorgėjė itrauktė žemaitiu kalba. „Mėslėju, jegu žemaitiu kalba aten i litorgėjė, vadėnas, rek gėismiu. Ėmiau ė sokūriau švėntas Žemaitiu Mišias, katruos tink i ansambliams, i chuorams, gal anas gėiduotė dvim aba ketures balsas. Sopratau, kad yr svarbe ožpėldytė ė litorgėjė. Mėslėju, o kas tekstos surašys? Sosėtėkau Stumbra Sauliu, bovusi Telšiu seminarėjės rektuorius, tas ė priruodė mon Daubariene Irena, katra jau bova išledus ne vėina kninga“, – bėčiulystės pradi prisėmėnė Žilys A.

Naujuos kningas viršelis

Tep jau gavuos, kad anėi so Irena ėšleda gėismiu kninga – gėismyna, katras ikviepė ė idiejė kažkun sorėgtavuotė ė vakams. Ėš pradiu, sakė autuorius, bova mintiu, žuodiu kratinys, katras vėrta i straines dainas ė poikias meliuodėjas vakams.

Kompuozituorius prėpažėna, kad rašytė mozėka pagal žemaitiu žuodius yr dėdėle sunke – žemaitiu tarmie yr grubuoka, aštresnė, mažiau meluodinga ož kėtas, o ka Daubarienė Irena sorada da i žuodiu ėš sava mamas, babas laiku, ėš vėsa bova sunke ėšgėrstė tou tuonacija, katra tėktom tims žuodems. „Aš visuomet nuoru, kad būtom mozėkas ė teksta ryšys. Yr tep, ka nuoras ė žemaitiu kalbuos karakteri paruodyt, ė meliuodėjė ėšsauguotė“, – Aloyzos tvėrtėna, ka anėi so Irena vėins i kėta kūryba nasikėša, išskyrus, ka pri natu lėktom kretingėškiu tarmie.

Žilys A. džiaugas keles dalykas – ka anam daba sekas kortė su laba kūrybinga asmenybe Kuršyte Renata, ka anuo šoke ė dainas yr pasklėdusės i dainu švėnties, i stėpriūsiuos lietoviu bendruomenies Amerikuo, Australijuo, Vokietijuo, Norvegijuo, Onglijuo ė kėtor, ka anam sekas sorastė geru žmuoniu, katrėi patėk anuo darbo – knygas parem tuokėi Kretinguos rajuona verslininka, kap Matulevičienė Rada, Varkuojis Pranis su sava pati Jūrate, Daukinte Alma ė Bruonius so savo sūnom Mindaugu. „Da vėina dalyka padariau pri dainu vakams – pri kėikvienuos rašiau, ka ana yra gėmus Kretinguo“, – kalbiejė Aloyzos, katras yr parašės daugiau kap 3 tūkst. kūrėniu ė lauk ont dėinu 27-uosės sava knygas – šiuosyk skombies dainas pagal poetės Pamparienės Gražinas ėš Juonėškė eiles.

Su aukštaites Žilys A. sakė muok sositartė – ons kūrybinie draugystie so Baltrėnu Vilio ėš Bėržu yr parašės dvė dainu kningas ė suagusysems, ė vakams.

• Rašyti komentarą (0)