Europos Komisijos atstovybės regioninei žiniasklaidai seminare apie ES ekonomikos ir konkurencingumo būklę kalbėjo (iš kairės) Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pokalbį moderavo žurnalistė Aleksandra Ketlerienė (pirma iš kairės).

Naujoji Lietuvos Vyriausybė nenumojo ranka į pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai aptariamą patrauklią keturių dienų darbo savaitę. Tokia mintis visiškai nebaido ir neseniai atliktos apklausos dalyvių, jai atitaria ir mokslininkai, tačiau atsižvelgti į geopolitinę padėtį ir gana ryškų nuolatinį minimalios algos augimą skatina ekonomistai ir verslininkai. Jų nuomone, pinigai ant medžių neužaugs, jei norėsime ir mažiau dirbti, ir tuo pačiu tą pačią, o net ir didesnę algą gauti.

Mus apgina tik gamyba

Europos Komisijos atstovybės tradiciniame regioninei žiniasklaidai skirtame seminare apie Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir konkurencingumo būklę kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius išskyrė kelias kryptis, kurios, jo teigimu, yra esminės užtikrinant Lietuvos konkurencingumą. Pirmoji – valstybės saugumo ir atsparumo stiprinimas. Verslo atstovai ragina didinti gynybos pramonės pajėgumus, užtikrinti ekonominę ir energetinę nepriklausomybę. „NATO sprendimas skirti 5 proc. BVP gynybai yra istorinis, bet procentai patys savaime nieko neapgina. Mus apgina tik gamyba – greitis, inovacijos, pajėgumai čia, Lietuvoje“, – įsitikinęs V. Janulevičius.

Šiame regioninės žiniasklaidos susitikime prelegentai pasisakė ir apie viešojoje erdvėje eskaluojamą 4 darbo dienų savaitę. Atsakydami į „Vakarų Lietuvos“ korespondento klausimą, ką diskusijos dalyviai mano apie tokią iniciatyvą, kokią įtaką tai turėtų Lietuvos konkurencingumui, jie atkreipė dėmesį, kad kasmetinis minimalios algos kėlimas ir keturių dienų darbo savaitės idėja skamba patraukliai. Tačiau pašnekovai įspėjo – tokie sprendimai šaliai gali itin brangiai kainuoti. Pernelyg spartūs pokyčiai rizikuoja didinti infliaciją, auginti nedarbą ir dar labiau išryškinti Lietuvos pramonės silpnumą.

Esminis dalykas – konkurencija

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis keturių darbo dienų savaitės idėją be užuolankų pavadino utopine, futuristine idėja, kuri esą parodo tam tikrą nesuvokimą, kokiame pasaulyje mes gyvename.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad socialinės darbotvarkės klausimai, tokie, kaip nenuosaikus minimalios mėnesinės algos didinimas, keturių darbo dienų savaitė ar papildomos atostogos, turi būti vertinami itin atsakingai. „Mes pamirštame esminį dalyką – konkurenciją. Ir mūsų konkurencingumas šiuo metu ne pats geriausias dėl daugybės priežasčių: geopolitinės situacijos, energetikos kaštų ir vis dar nepaprastai brangių paskolų. O tuo metu kai kurios Europos šalys jau įteisino ir 6 darbo dienas. Tai kaip konkuruosime? Įvairiais skaičiavimais, Lietuvos ekonomikai vienas laisvadienis kainuoja nuo 68 iki 130 milijonų eurų“, – perspėjo V. Janulevičius.

„Paradoksas, kad trumpos savaitės lūkestis formuojamas tuo metu, kai mums žūtbūt reikia padidinti ekonomikos našumą, o valstybės sektoriui – gebėti greitai ir efektyviai atsiliepti į vidaus poreikius bei išorines grėsmes. Sakoma, kad trumpesnė savaitė leidžia per keturias dienas nuveikti tai, ką nuveikdavome per penkias ir taip didina našumą. Ekonomikos našumą didinti mums tikrai reikia, o tai reiškia sukurti didesnę vertę, sukurti daugiau vertės. Tai nereiškia sukurti tą pačią vertę per trumpesnį laiką“, – samprotavo E. Leontjeva, Laisvosios rinkos instituto prezidentė. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas V. Mačiulis ironiškai pastebėjo, kad egzistuoja nemažai valstybinių ar savivaldybės įmonių, kurios yra apsaugotos nuo konkurencijos ir nekovoja dėl eksporto rinkų. „Prie šio sąrašo galima priskirti ir, pavyzdžiui, ministerijas, įvairias kitas valdžios ir priežiūros institucijas. Iš tiesų gali būti, kad verslas ir piliečiai nelabai supyktų – o gal net ir nepastebėtų – jei dalis šių institucijų darytų tai, ką jos daro, mažiau valandų per savaitę. Tačiau čia visuomenei turėtų kilti kitas natūralus klausimas – jei visos jos gali dirbti ne 5, o 4 dienas per savaitę, gal Lietuvoje yra šiek tiek per daug valstybės tarnautojų? Gal tuomet geresnė alternatyva yra ne trumpesnė jų darbo savaitė, o mažiau valstybės tarnautojų, mažesnės valstybės biudžeto išlaidos ir, gal – leiskite pasvajoti – mažesni mokesčiai?“ – pasiūlė V. Mačiulis.

Užsienyje jau yra patirtis

LRT užsakymu pavasarį paskelbta apklausa parodė, kad dirbti 4 dienas per savaitę ir turėti 3 dienų savaitgalį norėtų 67 proc. respondentų nuo 18 metų. 68 proc. jų teigiamai vertintų, jei sutrumpinus darbo savaitę darbo užmokestis išliktų toks pat, o 4 proc. sutiktų dirbti ir už mažesnį atlyginimą. Vis dėlto dalis gyventojų naujos tvarkos nepalaikytų. 4 dienų darbo savaitei nepritarė 15 proc. respondentų, dar 18 proc. neturėjo nuomonės. Anot apklausos, daugiausia idėjai sutrumpinti pritaria jaunimas iki 30 metų (78 proc.), asmenys, turintys didžiausias mėnesines šeimos pajamas (74 proc.), specialistai ir valstybės tarnautojai (77 proc.), darbininkai ir ūkininkai (76 proc.), studentai (74 proc.) bei nepilnamečius vaikus auginantys asmenys (75 proc.).

Keturių darbo dienų savaitės modelis kai kuriose šalyse jau nebekelia diskusijų. Štai Belgijoje nuo 2022 metų įteisinta 4 d. d. savaitė. Islandijoje, kurioje gyvena tik apie 350 tūkst. gyventojų, beveik 90 proc. darbuotojų dirba nebe penkias, o keturias darbo dienas per savaitę. „Darbo savaitės trukmės pokyčius įgyvendina daugybė šalių, tarkim Prancūzija, Kanada, JAV, Japonija, Ispanija ir daugelis kitų. Kaip matome, tai šalys, kurios kaip ir neturėtų rizikuoti savo ekonomika dėl darbuotojų įnorių, ar ne?“ – 4 darbo dienų modelio skeptikų dėmesį atkreipė Mykolo Romerio universiteto Vadybos ir politikos mokslų instituto prof. dr. Agota Giedrė Raišienė.

Paskirtoji Premjerė Inga Ruginienė dar būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre tvirtino, kad keturių dienų darbo savaitė ateityje yra neišvengiama ir ateityje turėtų būti taikoma visiems. Šių savo pažiūrų I. Ruginienė neišsižada ir tapusi Vyriausybės vadove. Pasak jos, tik laiko klausimas, kada trumpesnė darbo savaitė taps tokia pat norma kaip dabar yra 8 val. darbo diena, dėl kurios prieš 100 metų taip pat buvo laužomos ietys.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Banga“

• Rašyti komentarą (1)