Antrąjį rudens mėnesį darbo rinka Lietuvoje išliko stabili – registruotas nedarbas toliau mažėjo, o dirbančiųjų skaičius šiek tiek augo – tokia žinia pasidalijo Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Registruotas nedarbas šalyje siekė 8,2 proc., tai yra 0,1 proc. punkto mažiau negu rugsėjį ir 0,2 proc. punkto mažiau negu prieš metus. Vedėjos teigimu, nedarbas mažėjo 20-yje iš 60-ies savivaldybių. Apie situaciją Kretingos rajone „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Klaipėdos Klientų aptarnavimo departamento administracijos vyriausiąja specialiste Laura Repšyte.

– Vasarį buvome rašę, kad nedarbo lygis Kretingos rajone pakilo, bet vis tiek tebėra žemesnis už šalies vidurkį. Ar ši tendencija laikosi artėjant prie metų pabaigos? Kokia situacija kaimyninėse savivaldybėse?  Kokios prognozės Kretingai?

– Spalio 1-osios duomenimis, registruotas nedarbas Kretingos rajone – 6,9 proc., Klaipėdos mieste – 7,9 proc., Klaipėdos rajone – 6,8 proc., Neringoje – 2,2 proc., Palangoje – 7,4 proc., Šilutėje – 8,0 proc., Skuodo rajone – 5,6 proc. Registruotas nedarbas šalyje – 8,2 proc. Tad Kretingos rajono savivaldybėje jis yra žemesnis už šalies vidurkį.

Nuo šių metų sausio 1-osios Kretingoje nedarbas sumažėjo 1,9 proc. Palyginti su praėjusių metų rugsėjo 1-ąja yra mažesnis 0,7 proc.

Stebime teigiamas tendencijas: 2024 m. nedarbas nuo rugpjūčio iki metų pabaigos augo, tačiau šiais metais rugsėjo mėnesį jis mažesnis negu rugpjūtį.

– Kaip teigia Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė, lapkričio 1 dieną šalyje registruota 149,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 0,9 tūkst., arba 0,6 proc., mažiau negu prieš mėnesį. Įdomu, kiek bedarbių yra užsiregistravusių Kretingos užimtumo tarnyboje?

– Spalio mėnesio duomenimis, – apie 1 tūkst. 603 darbo ieškantys žmonės, kuriems suteiktas bedarbio statusas.

– Kiek šiuo metu yra užsiregistravusiųjų darbo rinkai besirengiančių asmenų? Kaip jie rengiami darbo rinkai? Kiek laiko trunka procesas? 

– Šiuo metu Kretingos rajone registruota 220 darbo rinkai besirengiančių asmenų. Jie susiduria su skirtingomis kliūtimis užimtumui: nustatyta, kad šiuo metu 127 asmenys stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, 22 turi prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 27 asmenims apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 35 neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbą, 10 turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.

Šiems žmonėms teikiamos individualios paslaugos, nustatytos pagal poreikį: informavimas, konsultavimas, atliekamas įsidarbinimo galimybių vertinimas ir giluminis interviu, sudaromas individualios užimtumo veiklos planas. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais asmeniui padedama pasirengti darbo rinkai – rengiami užsiėmimai grupėms įvairiomis temomis, – stengiamasi pašalinti užimtumą ribojančias kliūtis. Bendradarbiaujant su Savivaldybe asmenys nukreipiami į Užimtumo didinimo programą, taip pat teikiamos psichologo konsultacijos ir kt.

Atvejo vadyba – ilgas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas. Kartais padėti asmeniui grįžti į darbo rinką trunka metus ir ilgiau, tai priklauso nuo to, kokioje situacijoje yra atsidūręs asmuo – kiekviena jų individuali.

– Gal turite duomenų, kiek Kretingos užimtumo tarnyboje užsiregistravusių bedarbių nuo metų pradžios įsidarbino patys ir kiek darbo vietas susirasti padėjo Užimtumo tarnyba?  Yra besipiktinančių žmonių: „Kodėl turiu darbo ieškotis pats, kam tada reikalinga Užimtumo tarnyba?“

– Nuo šių metų sausio 1dienos iki spalio 1 dienos Kretingos rajone įsidarbinant  tarpininkauta 2 tūkst. 261 klientui, 1 tūkst. 36 jų pradėjo dirbti neterminuotai ir 325 – terminuotai. Nuo metų pradžios Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruotos 1 tūkst. 149 laisvos darbo vietos, o darbo ieškantiems asmenims išduoti 7 tūkst. 5 siūlymai įsidarbinti.

Užimtumo tarnyba yra tarsi tiltas, jungiantis darbo ieškančius ir darbdavius, tačiau galutinis rezultatas – ar žmogus įsidarbina – priklauso nuo abiejų pusių. Įsidarbinimui įtakos turi daugybė veiksnių: įgyta profesija, darbo patirtis, gebėjimai ir situacija darbo rinkoje. Visgi svarbiausia – paties žmogaus motyvacija ir noras dirbti.

Mūsų specialistai kiekvienam klientui skiria individualų dėmesį – padeda įvertinti turimus gebėjimus, pasiūlo tinkamiausias priemones, pataria dėl darbo paieškos strategijų ir kartu ieško geriausio sprendimo.

Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje suteikiamos socialinės garantijos, todėl Užimtumo įstatyme numatyta, kad bedarbis turi pareigą pats aktyviai ieškoti darbo ir bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba.

– Kokių specialybių darbuotojų Kretingos užimtumo tarnyboje daugiausia ieško darbdaviai ir kokių darbų pageidauja užsiregistravusieji?

– Nuo metų pradžios daugiausiai klientų pageidavo šių profesijų darbų: valytojo, pardavėjo, pagalbinių pastatų statybos darbininko, administratoriaus, pagalbinio virtuvės darbininko, virėjo, apdailos montuotojo, pagalbinio apdirbimo pramonės darbininko, vairuotojo ekspeditoriaus, aplinkos tvarkytojo, pagalbinio įvairių darbų darbininko. Daugiausiai laisvų darbo vietų darbdaviai registravo šioms pozicijoms: virėjo, valytojo, pagalbinio apdirbimo pramonės darbininko, pagalbinio virtuvės darbininko, pardavėjo, pagalbinio įvairių darbų darbininko, elektrinių komponentų surinkėjo, padavėjo.

– Kiek šiuo metu yra laisvų darbo vietų? Kiek jų – turintiems aukštąjį išsilavinimą, kiek baigusiems profesines ar vidurines mokyklas? Kokia jaunų žmonių nedarbo situacija Kretingoje?

– Šiuo metu registruotos 42 laisvos darbo vietos. Daugiausia pasiūlymų skirta asmenims, turintiems vidurinį ar profesinį išsilavinimą – tokių darbo pasiūlymų yra apie 40 proc. Kiek mažiau darbo pozicijų aukštąjį išsilavinimą turintiems specialistams – apie 14 proc.

Kretingos rajono savivaldybėje jaunų, tai yra iki 29 metų, asmenų registruotas nedarbas siekia 6,3 proc., kai šalies vidurkis – 7,9 proc. Dabar Kretingos rajone yra 341 registruotas jaunuolis iki 29 metų.

Šiemet iki spalio 1 d. tarpininkauta  įsidarbinant 612 jaunuolių, o per tą patį laikotarpį Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 761 jaunuolis. Kretingos rajone jaunimas aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, o jaunimo nedarbas yra mažesnis už šalies vidurkį.

– Kaip sekasi įsidarbinti 50-mečiams, taip pat senatvės pensijos sulaukusiems žmonėms? Ar dažnas pensininkas registruojasi Užimtumo tarnyboje? – Šiuo metu registruoti 665 asmenys 50+ amžiaus. Tai sudaro 41,5 proc. visų registruotų bedarbio statusą turinčių asmenų Kretingos rajono savivaldybėje. Iš jų – 489 asmenys, arba 30,5 proc., yra vyresni negu 55 m.

Darbo ieško 133 asmenys, kuriems šiuo metu yra 63 ir 64 metai, tačiau šiuo metu nėra nė vieno registruoto sulaukusio pensinio amžiaus. Beje, šiemet Kretingoje tokių klientų neturėjome nė vieno.

Nuo metų pradžios iš viso kreipėsi 855 vyresni nei 50+ Kretingos rajono gyventojai. Tarpininkauta įsidarbinant 680 asmenų, daugiausiai jų pradėjo dirbti virėjais, valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, pardavėjais, pagalbiniais įvairių darbų darbininkais, krovikais, sunkvežimio vairuotojais, miško medelyno darbininkais.

– Gal galėtumėte truputį pakalbėti ir apie bedarbio pašalpas? Į ką atsižvelgiama jas skiriant? Kokio jos dydžio ir kiek laiko gali būti mokamos? Ar tiesa, kad, bėgant mėnesiams, išmokos mažėja?

– Nedarbo socialinio draudimo išmokas (NSDI) skiria ir moka „Sodra“.

Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi Užimtumo tarnybos klientai, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje šie asmenys turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Bedarbis Užimtumo tarnybai privalo pateikti prašymą skirti Nedarbo socialinio draudimo išmoką. Užimtumo tarnyba, gavusi asmens prašymą, jame pateiktą informaciją elektroninių būdu perduoda „Sodra“. NSDI mokama 9 mėnesius. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys –  pastovi ir kintama.

– Jeigu aukštąjį išsilavinimą turintis bedarbis negauna darbo pagal specialybę, o pašalpos mokėjimo terminas pasibaigė, po kiek laiko bedarbio išmoka vėl mokama? Ar keičiasi dydis? Kiek laiko apskritai žmogus gali būti ilgalaikis bedarbis?

– NSDI vėl gali būti mokama tik tada, kai žmogus įgyja teisę į naują išmokos laikotarpį. Tai priklauso nuo to, kiek laiko žmogus dirbo ir kiek „Sodros“ buvo mokamos socialinio draudimo įmokos po ankstesnės išmokos pabaigos. Jeigu mokėjimo laikotarpis baigėsi, nauja išmoka vėl gali būti skirta tik tada, kai žmogus įgyja reikiamą draudimo stažą – bent 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius turi būti sumokėtos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Tai reiškia, kad reikia išdirbti bent 12 mėnesių, kad būtų galima gauti naują išmoką. Jei žmogus nedirbo po išmokos pabaigos, išmoka savaime nepradedama mokėti iš naujo – reikia vėl sukaupti reikiamą stažą.

– Pastaruoju metu pastebima nauja tendencija, kad vis daugiau žmonių daro kelių mėnesių ar metų  pertrauką nuo darbo – ilsisi, keliauja. Per tą laiką gauna nedarbo išmoką, paskui trumpai padirba, vėl išeina iš darbo, ilsisi ir vėl gauna nedarbo išmoką. Jei teisingai supratau, iš Užimtumo tarnybos jau pasigirdo siūlymų, jeigu Seimas pritars, tokiems asmenims bent pirmą mėnesį nebemokėti nedarbo išmokos?  Kaip manote, ar tai būtų teisinga?

– Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali – sprendimai dėl laikino pasitraukimo iš darbo gali būti nulemti skirtingų priežasčių. Vis dėlto Užimtumo tarnybos tikslas – padėti gyventojams kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką ir sėkmingai joje įsitvirtinti. Ilgesni nedarbo laikotarpiai šį procesą apsunkina, nes keičiasi darbo rinkos poreikiai, mažėja įgūdžių aktualumas, silpnėja darbo įgūdžiai. Todėl siekiame skatinti žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, išnaudoti įvairias galimybes tobulėti ir išlaikyti ryšį su profesine veikla.

• Rašyti komentarą (0)