Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Rasa Jaunuškienė (dešinėje) policijos, Visuomenės sveikatos biuro, Socialinių paslaugų centro, Savivaldybės, Atviro jaunimo centro, rajono švietimo įstaigų atstovams paaiškino vaikams, paaugliams kylančius pavojus naudojantis mobiliuoju telefonu.

Šiandien vaikai dažnai praleidžia daugiau laiko prie ekrano negu kieme. Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja, projektų vystytoja, komunikacijos konsultantė, lektorė Rasa Jaunuškienė atkreipė dėmesį, kad tai nėra tik žaidimai – tai sudėtingas pasaulis, kuriame susipina emocijos, socialiniai ryšiai ir rizikos. „Vaikai supranta, kad mes matome, ką jie žaidžia, kad jie naršo telefone, bet nori žinoti, kad ir ką jiems tektų patirti internete, tėvai, jų aplinka bus šalia ir prireikus padės“, – akcentavo specialistė.

Nemaloni tema

Kretingos rajono švietimo centre įvyko paskaita „Telefonas vaiko delne“, į kurią susirinko policijos, Visuomenės sveikatos biuro, Socialinių paslaugų centro, Savivaldybės, Atviro jaunimo centro, rajono švietimo įstaigų atstovai.

Tik prasidėjus susitikimui, lektorė kvietė visus susirinkusiuosius įjungti telefonų lėktuvo režimą. „Nors ir nesinaudojame telefonu, tačiau mūsų smegenys žino, kad jis yra šalia, todėl esame pasirengę bet kada nutraukti savo dėmesį nuo pašnekovo ar paskaitos ir perkelti jį į telefoną“, – kaip veikia mūsų smegenys, paaiškino R. Jaunuškienė.

Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja pristatė centro komandą, jame vystomus projektus ir veiklą. „Mūsų tikslas – išmaniosiomis technologijomis besinaudojančios visuomenės, o ypač vaikų ir jaunimo, gerovė skaitmeniniame pasaulyje“, – kalbėjo lektorė, per paskaitą įvardinusi, kad centras dalyvauja įvairiuose projektuose, taip pat juos ir inicijuoja, atlieka tyrimus apie internete kylančius pavojus vaikams, paaugliams, kaip šie procesai veikia šią amžiaus grupę, rengia rekomendacijas, kaip užtikrinti saugumą internete.

„Internetas, išmaniosios technologijos suteikia daugybę galimybių, tačiau kažkodėl visuomenė mato tik galimybes ir nesuvokia, kokios yra rizikos. Todėl iš karto įvardinu, kad ši paskaita jums nebus maloni: kalbėsime ne apie visiems gerai žinomas technologijų suteikiamas galimybes, bet apie jų keliamus pavojus“, – akcentavo specialistė.

Jaučiasi nesaugūs

Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad dauguma gyventojų mano, kad vaikui duoti telefoną tinkamas amžius yra 10 metų. Nemaža dalis jų įvardina, kad įteikti vaikams telefoną yra tinkamas ir dar ankstesnis amžius.

„Mes duodame telefoną vaikams manydami, kad jie galės su močiute bendrauti siuntinėdami nuotraukas, daugiau laiko skirti bendrystei ir tikrai galės tai daryti. Bet kas atsiranda šalia viso to? Kaip balansuoti tarp galimų pavojų, kai vaikas šalia puokštės galimybių savo rankose nešiojasi ir daugiau pavojų. Kažkodėl visuomenė nenori girdėti apie negeroves, todėl džiaugiuosi, kad šiandien apie tai kalbame“, – situaciją apibūdino R. Jaunuškienė.

Skaitmeninės etikos centras vasario pradžioje paskelbė iniciatyvą „Iš telefonų į mokyklas“. „Per tą laiką daug šalių pranešė, kad mokyklose draus išmaniuosius įrenginius arba vėlins amžių, kada galima naudotis socialiniais tinklais. Australijoje nuo gruodžio mėnesio uždraus jaunesniems negu 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais. Kadangi tiek daug pasaulyje apie tai kalbama ir įvedamos tokios griežtos taisyklės, tikėjomės, kad statistika, kada tinkama vaikui duoti telefoną, pasikeis ir Lietuvoje. Kaip manote, kas nutiko? Visuomenė tapo dar tolerantiškesnė šiuo atžvilgiu, situacija nepasikeitė“, – kalbėjo R. Jaunuškienė, paaiškinusi, kad visuomenei ankstyvas vaiko naudojimasis telefonu tampa norma dėl šią poziciją formuojančios aplinkos: telemarketingo kompanijos skatina įsigyti planus vaikams, mobiliuosius telefonus, sakoma, kad vaikas negalės atlikti namų darbų be šio įrenginio ir panašiai.

Tėvai turi būti šalia

Anot specialistų, Lietuvoje per dešimtmetį priemonių kontroliuoti turinį internete yra atsiradusių, bet nedaug. Viena jų – tėvų kontrolė, tačiau ir ją, R. Jaunuškienės pastebėjimu, vaikai sugeba apeiti. „Rūpinamės visuomenės saugumu kitose srityse, tačiau aukščiausiose valdžios institucijose sėdintys sprendimų priėmėjai net nesvarsto, kokių priemonių imtis, kad visuomenė jaustųsi saugi ir internete. Esame linkę vaikui įteikti raktus nuo to greito bolido ir sakyti: „Na, vairuok jį kaip nors, tik ne per daug“, o patys net nežinome, kaip saugiai naudotis išmaniosiomis technologijomis“, – į problemą dėmesį atkreipė ji.

Liuksemburge atliktame tyrime, kur 16–17 metų jaunuolių buvo klausiama, kada jie įduotų pirmą kartą telefoną vaikui, apklaustieji atsakė, kad vėliau negu jie gavo. Jų teigimu, per anksti patyrė tai, ko neturėjo patirti, ir nežinojo, kaip iš to išeiti. „Vaikai internete pamato tokių dalykų, po kurių jiems prireikia ilgo laiko atsigauti. Bendravau su lietuve penktoke, kuri sakiusi, kad internete išvydo tokius vaizdus, apie kuriuos negaliu pasakoti, bet tai – protu nesuvokiama, ir jai atsigauti reikėjo net dvejų metų. „Man labai padėjo mama, ji mane palaikė“, – taip man kalbėjo ji“, – patirtimi dalijosi R. Jaunuškienė.

Specialistų teigimu, vaikui internete patyrus patyčias, pamačius netinkamus vaizdus, išgyvenus jo amžiui netinkamą patirtį, svarbus suaugusiųjų palaikymas. „Vaikai turi žinoti – kad ir kas benutiktų, tėvai, jų aplinka bus šalia ir padės tai išgyventi“, – tikino lektorė.

Pornografijos pavojai

Dar viena interneto platybių negerovių – pornografija. Kanados mokslininkų atliktame tyrime paaiškėjo, kad 80 proc. 10–13 metų mergaičių gavo vadinamuosius „nudes“ (aut. past. – nuogo kūno atvaizdus), taip pat ir 63 proc. berniukų. Pusei mergaičių buvo pasiūlytas atlygis už tai, kad jos atsiųstų savo nuogo kūno nuotrauką, vaizdo įrašą, taip pat pinigų buvo pasiūlyta ir berniukams. „Paaugliams kartais labai reikia pinigų“, – vieną būdų, kaip paaugliai gauna pinigų, atskleidė R. Jaunuškienė.

Viena mokslininkė iš Suomijos Vilniuje įvykusiuose mokymuose pasidalino savo atliktu tyrimu, kur ji apklausė ne seksualiai išnaudotus vaikus, o tai darančius asmenis. Ji savo tyrime klausė, kur nusikaltėliai ieško savo aukų, seksualinio išnaudojimo medžiagos: 77 proc. apklaustųjų atsakė, kad ieškojo atvirame internete, 32 proc. – pornografijos svetainėse, 29 proc. – socialinėse medijose. „Vaikų socialine išnaudojimo medžiaga tiriamieji naudojosi, ieškojo, dalijosi mums gerai žinomuose socialiniuose tinkluose“, – įvardino lektorė.

Vienas Lietuvoje atliktas tyrimas privertė susirinkusiuosius dar labiau nustebti. Jame paaiškėjo, kad 30 proc. 13–17 metų jaunuolių internetą naudoja žiūrėti pornografijai, 12 proc. jų tai daro kasdien.

Bendrauja su dirbtiniu intelektu

Šiandien yra išaugusi ir dirbtinio intelekto keliama rizika. „Vis daugiau bendraujame su dirbtiniu intelektu, kuris mums yra pastabesnis, suteikia tą jausmą, kurio norime, jis gali paklausti, kaip mes jaučiamės, ko artimasis mūsų gal net nepaklaus. Išnyksta riba tarp tikrovės ir virtualaus pasaulio“, – apibendrino R. Jaunuškienė.

Lektorė pasidalino ir dar vienu pasaulį sukrėtusių įvykiu, kai 13 metų jaunuolis, per vieną dirbtinio intelekto programėlę susikūrė pagal filmo heroję sau „draugę“ ir su ja bendravo visus metus: „Tarp vaiko ir virtualios merginos užsimezgė romantiška draugystė. Ji jaunuoliui reiškė savo meilę, jis jai taip pat. Filme ši herojė mirė. Pokalbiuose jaunuolis pradėjo bendrauti ir savižudybės tema, todėl jai pakvietus „Ateik pas mane“, jis, praėjus dviem minutėms po susirašinėjimo ir dirbtinio intelekto pateikto atsakymo, kad ji tikrai to nori, trylikametis nusižudė.“

Jaunuolio motinai programėlę kūrusią kompaniją padavus į teismą, jos kūrėjai tikino, programėlės taip neprogramavę. „Dabar toje programėlėje, jaunuoliams pradėjus bendrauti savižudybės tema, dirbtinis intelektas automatiškai pateikia pagalbos informaciją ir kontaktus, kur kreiptis, – kalbėjo Skaitmeninės etikos centro atstovė. – Jaunuoliai pasitelkę dirbtinį intelektą sulaukia atsakymų į įvairiausius jiems rūpimus klausimus, bet mes, suaugusieji, nežinome, kokių atsakymų mūsų vaikai sulaukia.“

Internete visuomenei kylančių pavojų specialistė įvardino ir daugiau, tačiau akcentavo, kad visuomenė to nesuprasdama darosi tolerantiškesnė internete daromiems nusikaltimams. „Leisdami vis anksčiau vaikams naudotis įrankiu, kurio nekontroliuojame, nežinome, kaip tai daryti, stumiame savo vaikus į didelį pavojų ir suteikiame galimybę patirti tokius išgyvenimus, kurių tokio amžiaus vaikams nereikėtų patirti“, – reziumavo R. Jaunuškienė.

• Rašyti komentarą (20)