Buvusioje budėtojų dalyje dabar įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kuriomis stebima 30 judriausių rajono vietų.

Kretingos policijos komisariato pastate Vytauto gatvėje gerokai prieš dešimtmetį dar buvusi visoje Vakarų Lietuvoje populiari areštinė – laikino sulaikymo vieta, kurioje buvo laikomi asmenys, įtariami padarę nusikaltimą, sulaikyti dėl viešosios tvarko pažeidimo ar pervežami į teismą arba kalėjimą, – šiandieną iškeldinta, o jos patalpos tapo pažintine vieta, kurią lankytojai gali apžiūrėti lydimi gido ir pareigūno.

Areštinė – ne kalėjimas

Kretingos policijos komisariato prieigose lankytojus pasitikęs jo viršininkas Algirdas Budginas pasidžiaugė, kad visuomenė pirmąkart, Kretingos rajono turizmo informacijos centro iniciatyva, pageidavo apsilankyti jau istorija tapusioje areštinėje, kuri nebeveikia nuo 2013-ųjų. Šiandieną pažeidėjai ar nusikaltėliai yra gabenami ir iki teismo laikomi Klaipėdos ar Šiaulių apskrities policijos komisariatuose.

„Į šį pastatą iš menkų erdvių Vytauto gatvės pradžioje įsikėlėme 1999-aisiais ir po metų pradėjome veiklą: tuomet dirbome 170 pareigūnų, dabar 63,– pakvietęs į areštinės patalpas, pasakojo 30 metų pareigūno darbo patirties turintis A. Budginas. – Areštinė nėra kalėjimas. Čia būdavo laikomi iš kitų miestų į teismą Klaipėdoje gabenami asmenys. Areštinės tuo metu veikė tik didžiuosiuose centruose, arčiausiai – Mažeikiuose, Tauragėje.“

Prasikaltusius asmenis atgabendavo specialiais automobiliais ir iš kiemo pusės į patalpas įvesdavo pro vartus. Viena patalpų būdavo skirta apžiūrėti asmens daiktus prieš įleidžiant kamerą. Patalpomis nedidelėje bendroje kameroje su grotuotu langu turėdavo dalintis 4 kaliniai: stovėjo dvi dviaukštės lovos, viename kameros kampe – tualetas ir kriauklė.

Prie senojo policijos pastato gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė priminė istoriją, kokia griežta teisinė sistema galiojo mieste XVIII a., kai už apspjovimą teko 3 val. praleisti areštinėje, o už vagystę grėsė netekti rankos.

Buvo juntamos kalinių kastos

„Bet jei areštuotas asmuo būdavo netradicinės orientacijos ar dėl daugybės prasižengimų laisvės beveik nematęs, tokių su kitais laikyti negalėdavome, tekdavo atskirti. Atveždavo ir užkietėjusių nusikaltėlių. Kiti dėl jų patirdavo didžiulę baimę ir nė pasivaikščioti į kiemą neidavo“, – komisaras aprodė ankštą, maždaug 2,5 m pločio ir 10 m ilgio, iš visų pusių mūrų supamą ir aukšta tvora aptvertą kiemą, į kurį pasivaikščioti areštuotuosius išleisdavo po valandą tris sykius per dieną.

Jie būdavo stebimi kameromis, viršum kiemo pakaitomis budėdavo 4 pareigūnai, kurie stebėdavo areštantus. Kieme prasidėjus riaušėms, komisariato pareigūnai, pasitelkę gumines lazdas, ašarines dujas, antrankius, staiga susitelkdavo juos tramdyti.

Paklaustas, ar Kretingos areštinėje yra buvę itin žiaurių nusikaltimų padariusių nusikaltėlių, A. Budginas patikino – taip. Jo, tuomet dar nedirbusio viršininku, kabinetas buvęs viršum kiemo, tad gerai girdėdavęs įkalintųjų kalbas, baisoką jų žargoną. „Kalėjimo taisyklės veikdavo ir čia. Yra kalinių kastos, tarp jų nepabuvęs ligi galo to nesuprasi. Taip yra ir šiandieną, ir bus tol, kol suksis pasaulis“, – įsitikinęs komisaras.

Surengia savo teismus

Nerašyta taisyklė: nusikaltėliai nemėgsta už lytinius nusikaltimus, ypač – teisiamų už vaikų išnaudojimą. Tokie ir sėdėdavo vienutėse, nes kaliniai surengdavo jiems savo teismus. Užkietėję kaliniai visais laikais žinodavo savo teises: rašydavo skundus, kur tik užsimanydavo.

A. Budginas prisiminė atvejus, kai etapuojami kaliniai įsigudrindavo skutimosi peiliukais venas persipjauti, ir kranus nudraskydavo, šaukštus aštrindavo, kad tik susižalotų ir kad patektų gydytis.

Maitindavo juos triskart perdien specialiai užsakytu maistu: „Matydavome, kad valgo skaniai ir gausiai už mokesčių mokėtojų pinigus, kai apie tokį maistą skurstančios šeimos tegalėdavo pasvajoti“, – pastebėjo pareigūnas.

Areštinėje buvo ir kitų patalpų: vieną jų pareigūnai vadindavo nusiraminimo kambarėliu – jame padaužos būdavo užrakinami iki 6 valandų, kol nurims jų agresija. Greta – atpažinimo kambarys, į kurį nematant atpažinti būdavo atvedami asmenys. Taip pat būdavo atskiras pasimatymo kambarys, kur areštuotasis galėdavo pasimatyti su aplankyti atvykusiais artimaisiais.

Kretingos policijos komisaras Algirdas Budginas aprodė areštinę, pradedant laikino sulaikymo kamera ir baigiant sulaikytųjų pasivaikščiojimui skirtu kiemu.

Vaizdo kameromis stebi miestą

Gidė Diana Jomantaitė–Jonaitienė pasiteiravo, ar tiesa, kad Kretinga buvo tituluojama kaip miestas, kuriame įvykdoma mažiausiai nusikaltimų. A. Budginas patikino, kad taip yra ligi šiol: šalyje Kretinga patenka tarp 5-ių rajonų, kuriuose padaroma mažiausia nusikalstamų veiklų.

Buvusioje budėtojų dalyje šiandieną įrengta aplinkos stebėjimo patalpa: pareigūnas pasakojo, kad kameromis stebima 30 itin aktyvių miesto ir rajono vietų, ypač perėjos, sankryžos. „Vaizdo kokybė – itin gera, štai pažiūrėkite, beveik galima matyti, ką žmogus maiše nešasi iš prekybos centro. Prireikus, pareigūnai atsuka užfiksuotą vaizdą“, – akcentavo A. Budginas.

Tačiau bendra Kretingos policijos komisariato būklė šiandieną, neslėpė jo vadovas, yra viena prasčiausių šalyje: „Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet 2027-ųjų gegužę turėtume persikelti į naują pastatą Tiekėjų gatvėje, greta „Lytagros“.

Dabartines patalpas komisariatas nuomoja iš Turto banko. Ką įkurdins areštinėje jiems išsikrausčius? Galbūt, apsvarstė A. Budginas, verslininkai jose sumanys kažką įdomaus miesto žmonėms ir svečiams.

• Rašyti komentarą (33)