Tado Lukošiaus atsiųstoje nuotraukoje užfiksuotos po lapų valymo Pastauninko parke technikos paliktos provėžos, dėl kurių nebeatželia žolė.

Po intensyvaus lietaus žemę gausiai nuklojo krituoliai lapai. Ypač storu auksiniu variniu kilimu pasidengė parkai. Vienus žmones šis grožis džiugina, o kitus, atvirkščiai, piktina, kad vėjo šuorai neša lapus į gatves, supučia palei tvoras. Pastauninko parke komunalininkai traktoriuku grėbia lapus, palikdami provėžas, – skaitytojai tvirtina, kad pavasarį ten nebeatželia žolė.

Šluoti reikėtų takus ir gatvę

Maironio gatvės, kuri veda palei Pastauninko parko viršukalnę, gyventojas Vladas išsakė savo pastebėjimus: „Kiekvieną lapkritį mūsų gatvėje ta pati problema – iš parko vėjas suneša lapus į gatvę, patvorius. Anksčiau juos išvalydavo iš Užimtumo tarnybos atsiųsti žmonės, o dabar patys turime išsišluoti. Dauguma mūsų gatvės gyventojų – jau garbaus amžiaus žmonės, priversti dirbti komunalininkų darbą. Nelauksi gi, kol atsiųs traktoriuką iššluoti – patys grėbiame ąžuolų lapus ir vežame į parką, nes sodybose ir savo sodo lapų pakanka.“

Skaitytojo nuomone, jei komunalininkai laiku iš parko viršukalnės sugrėbtų lapus, vėjai neišnešiotų jų po gatves, į pakiemius.

Greta Pastauninko parko esančio Miško gatvės gyventojas Tadas Lukošius išsakė priešingą nuomonę, jis tikino apie tai rašęs ir įmonei „Kretingos komunalininkas“. Jo manymu, didžiausia problema yra tai, kad technika grėbiant lapus nuariama ir pieva. Taip sugadinama parko estetika, – pavasarį išmaitotas parkas atrodo kaip statybvietė, viršukalnėje žolė nebeatželia. Tokius vaizdus, skaitytojas tvirtino, nuotraukose užfiksavęs jau prieš dvejus metus.

„Skauda širdį žiūrint, kaip naikinamas grožis. Kam tuos lapus šluoti? Juk jie skleidžia eterinius aliejus, vaikai džiūgauja, braidžiodami ir ant savęs mėtydami glėbius lapų. O ir akiai malonus tas rudens geltonumas. Po medžiais parke nereikėtų tų lapų kilimų naikinti, nes jie padeda kaupti naudingąsias medžiagas ir vandenį, reikalingą medžių šaknims“, – kalbėjo skaitytojas, įsitikinęs, kad nušluoti reikėtų tik takus, kuriais nuolat vaikšto žmonės, nes palijus tampa slidu.

Viršukalnėje žolė nebeauga

Įmonės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Paulius Ruškus tvirtino, kad jiems nuolat reikia laviruoti: „Atspindėjote prieštaringas gyventojų nuomones, kurias jie mums taip pat išsako: vieni pyksta, kad negrėbiame lapų, kiti – atvirkščiai, dėl to, kad grėbiame.“

P. Ruškus sakė, kad išvien su želdynų specialistais ir miesto seniūne Gintare Liobikiene buvo nuvykę į Pastauninko parką apžiūrėti, kaip vykdomi darbai.

„Viršukalnėje praskleidę lapus įsitikinome, kad žolės ten beveik nėra – medžiai užstoja augmeniją, vyrauja pavėsis, ir žolė ten neauga. Jeigu dar paliktume senuosius lapus pūti, ir likusi menka žolė po jais sušustų. Todėl su seniūne ir specialistais sutarėme, kad parke lapus grėbti reikia“, – teigė „Kretingos komunalininko“ vadovas.

Grėbti lapus – perdėta estetika

Kaipgi su parkų lapais krituoliais elgtis teisingiausia, „Pajūrio naujienos“ paprašė pakomentuoti Klaipėdos universiteto botanikos sodo Dendrologijos skyriaus kuratorę Jurgitą Ignotienę: „Mūsų botanikos sode – gausu medžių, ir mes mokome sodą prižiūrinčius darbuotojus palikti senuosius lapus, nes visi ligi šiol buvome auklėjami juos sugrėbti. Lapus reikia nugrėbti tik nuo takų ar reprezentacinėse erdvėse, nes jie kelia puvėsį. Nugrėbdami lapus iš po medžių, atimame iš jų naudingųjų medžiagų šaltinį. Lapuose gyvena begalė mikroorganizmų, vabzdžių, ir vyksta natūralūs skaidymo procesai. Juk parkuose medžių specialiai netręšiame, taigi nugrėbdami lapus, atimame iš jų natūralias trąšas.“

Parkuose žolė po paliktais senais lapais pavasarį atauga, ir dendrologė tikino, kad grėbti lapus esąs netgi bergždžias darbas.

Tad iš kur atsirado įprotis ne vien parkuose, bet ir soduose grėbti lapus? Specialistė mano, kad tai esanti perdėta estetika, laikmečio mada. „Žmogus šiandieną visur nori dominuoti, tvarka turi būti pagal jį. O juk pirmiausia buvo sukurta gamta ir jos tvarka, o žmogus vėliau atėjo į ją“, – filosofiškai į šį reiškinį pažvelgė J. Ignotienė.

Kompostą panaudoja augalams

Kretingos muziejaus, kuriam priklauso dvaro parkas, direktorius Romandas Žiubrys paaiškino, kad jie nukritusius lapus specialia technika supučia ir sustumia į komposto krūvas, vėliau tą kompostą panaudoja parko augalams tręšti. Anksčiau senus lapus išveždavę į Ankštakių sąvartyną. Tačiau išaugus kainoms už tai tekdavę sumokėti po kelis tūkstančius eurų, todėl lapus nusprendė tvarkyti patys.

„Vis dažniau kalbant, kad lapus po medžiais verta palikti, išvien su Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Terteliene pasvarstėme: gal kitąmet parko erdvėse po medžiais lapus ir spyglius verta palikti neliestus, nes pūdami šie pavirsta organine trąša. Iškris sniegas ir ligi pavasario senieji lapai susimulčiuos, patręšdami tų pačių medžių šaknis. Galvojame, kad kitąmet valysime tik takus ir reprezentacines parko erdves priešais rūmus, – kalbėjo R. Žiubrys ir pridūrė: – O šiaip auksinis ruduo ir po kojomis šlamantys lapai – juk labai gražu. Pastebime, kad žmonės fotografuojasi, nes kur kitur, jei ne parke pamatysi tiek daug natūralaus rudens aukso.“

• Rašyti komentarą (1)