|
|
|
Kaip gimė „Atostogų parkas“, ir kodėl šiandieną jis siejamas daugiau su Palanga negu Kretinga
Veiklos dešimtmetį šią savaitę minintis pramogų ir sveikatinimo kompleksas „Atostogų parkas“ lankytojus skaičiuoja nebe dešimtimis, o šimtais tūkstančių – šiemet jų jau sulaukta per 250 tūkstančių. Pastarojo laikotarpio metinė įmonės apyvarta siekia apie 8 mln. eurų, į komplekso statybą, plėtrą jau investuota apie 50 mln. eurų. Šiandieną įmonėje dirba apie 180 darbuotojų, per 90 proc. jų yra iš Kretingos miesto ir rajono. „Atostogų parkas“ yra viena daugiausiai mokesčių į Valstybės ir Kretingos rajono savivaldybės biudžetus sumokančių rajono įmonių. Prieš porą dešimtmečių paskleistą idėją apie Žibininkuose, kaimo laukuose, pamiškėje planuojamą tokį verslo objektą utopija laikė daugelis. Kaip gimė ši verslo idėja, buvo išvystyta iki Vakarų Lietuvoje didžiausio pramogų ir sveikatinimo komplekso, kalbėjomės su jos autoriumi, „Atostogų parko“ steigėju ir vadovu Ričardu Jovaiša. – Apie pajūrio žemės gelmių geoterminius vandenis, jų gydomąsias savybes ir panaudojimą, svarstymų būta dar sovietmečiu. Kas jums pakišo mintį sveikatinimuisi naudoti šiuos druskingus požemio vandenis? – Su šeima 2005 metais vykome slidinėti į Austriją. Pakeliui ieškojome nakvynei vietos Čekijoje. Naktį, tarp miškų, tarsi kažkokiame Dievo pamirštame užkampyje, iš tamsos išniro viešbučių miestelis. Visi 25 viešbučiai buvo užimti. Koks čia stebuklas? O tas stebuklas buvo rudas, supuvusiu kiaušiniu dvokiantis geoterminis vanduo, naudojamas šioje vietovėje įsteigtoje gydykloje.
Mano bičiulis profesorius geologas Saulius Šliaupa, tyrinėjęs Lietuvos tektoniką, Baltijos sedimentacinio baseino geodinaminę raidą, patikino, kad Vakarų Lietuvoje yra dešimteriopai geresnio už tą čekišką geoterminio gydomojo vandens, kurio gerokai didesnė mineralų – silicio, kalio, bromo – koncentracija. Šiandieną turime savą 2 km 154 m gylio šio druskingojo vandens gręžinį. Tada pirmuosius gręžinio vandens laboratorinius tyrimus pradėjome su medicinos mokslų daktaru, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju Alvydu Juocevičiumi. Litras bekvapio tirpalo buvo prisotintas 80 gramų mineralų. Prie komandos prisijungus biomedicinos mokslų daktarei, docentei Lolitai Rapalienei buvo pradėti klinikiniai tyrimai, išsiaiškinta, kaip tas druskingas žemės gelmių vanduo veikia žmogaus sveikatą. Tyrime dalyvavo 100 žmonių, rezultatai pranoko lūkesčius. Viena pagyvenusi moteris iki tol negalėjusi užmigti džiaugėsi, kad po procedūrų vakare užmiega vos padėjusi ant pagalvės galvą, ir žvali, pailsėjusi nubunda 6-ą ryte. Ramina, teigiamai nervų sistemą veikia druskingame vandenyje esantis bromas. Virškinimo problemų turėjęs, skundęsis užkietėjusiais viduriais eksperimento dalyvis patvirtino, kad užteko kelių procedūrų – ir viskas susitvarkė. Moteris, kurią vargino odos problemos, po 10 procedūrų nustebino ir ją gydžiusią gydytoją, ši pacientės paklausi, kokius kremus ar tepalus naudojo, kad oda atsistatė. Teigiamas druskingojo vandens poveikis buvo ir atstatant išeikvotas fizines jėgas, kurias žmogus atgaudavo 2,5 karto greičiau negu be šių vandens procedūrų. Pasitelkę mokslininkus įrodėme, kad žmogaus organizmas iš mineralų prisotinto tirpalo pasiima tą ir tiek, ko ir kiek jam reikia. Tyrimais taip pat buvo nustatyta, kad vienos procedūros druskingame vandenyje trukmė negali viršyti 20 min., perdozavimas gali būti žalingas.
Po tyrimų neliko abejonių, kad druskingąjį požemio vandenį reikia įdarbinti. Prasidėjo vietovės, tinkamos tokiam sveikatinimo projektui, paieškos. Žvalgėme keletą skirtingų vietų. Tai, kad įsikūrėme Žibininkuose, yra ir tuometinės Kretingos rajono savivaldybės politinės valdžios, ypač mero Juozo Mažeikos nuopelnas. Kokia geriausia valdžios pagalba verslui? Kai ji verslui netrukdo. Tuomet J. Mažeika užtikrino, kad mums įgyvendinant šį projektą Žibininkuose, Savivaldybė padės kiek galės. Buvo kilę keblumų dėl vandens gręžinio, meras juos išsprendė nedelsdamas. J. Mažeika – žodžio žmogus, kaip liaudyje sakoma, ir mums pasisekė, kad tuomet – 2010 m. – jis vadovavo rajonui. – Viena stadija – druskingojo žemės gelmių vandens tyrimas. Kiti etapai – komplekso projekto parengimas, lėšų projektui įvykdyti paieška, kaip visa tai sekėsi? – Subūriau komandą, į ją pasikviečiau buvusį „Vichy“ vandens parko generalinį direktorių Šarūną Vilčinską, rinkodaros specialistą Raimundą Vaitiekūną, ir mes trise apvažiavome Europą. Domėdamiesi panašiais verslo objektais kelionę pradėjome nuo Olandijos, pabuvojome Čekijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Rinkome iš kiekvieno objekto tai, kas mums atrodė geriausia, patraukliausia. Tada pasikvietėme architektus Margaritą ir Stasį Juškas – jie suprojektavo dabartinio „Atostogų parko“ pastatus. Ieškodami pinigų projektui įgyvendinti nusitaikėme į ES paramą. ES paramos lėšoms laimėti buvo pateikta 200 projektų, lėšas skyrė 20-čiai jų, o mūsų projektas užėmė pirmą vietą. Šiandieną čia, Žibininkuose, be pagrindinio SPA su viešbučiu pastato, turime Mėguvos kaimą, sporto aikštynus, gyvenamųjų namų kvartalus su visa išvystyta infrastruktūra. 25 proc. mūsų klientų yra iš užsienio, dominuoja svečiai iš Latvijos.
– Kretingiškiams apmaudu, kad Žibininkuose įsikūręs „Atostogų parkas“ tapatinamas su Palanga. – Pardavinėdami savo paslaugas dalyvaujame daugybėje parodų. Šią savaitę dalyvavome grožio, sveikatinimo parodoje Rygoje, ruošiamės parodai lapkričio 14–16 d. Kaune, kitąmet dalyvausime turizmo parodose „Adventur“ Vilniuje, Rygoje „Balttour“, vyksime į turizmo parodą „Matka“ Suomijoje. Išvykų į parodas sąrašas netrumpas. Neneigsiu, parodose prisistatome kaip esantys šalia Palangos kurorto. Užsienyje, ypač Latvijoje, Palangą žino, Kretingos ne. Kretingai akivaizdžiai trūksta žinomumo, nors Savivaldybės valdžia nuolat akcentuoja, kad rekreacija, turizmas rajone turi prioritetą. Daug kalbėta, kaip sakoma – vandens išlieta, turizmui rajone plėtoti, tam netgi buvo sudaryta iniciatyvinė grupė. Kalbėta ir apie Kretingą, Palangą, Žibininkus jungiančių dviračių takų įrengimą, tačiau Žibininkuose iki šiol trūksta žadėto apšvietimo – svečiai turi patamsiais maklinėti. Niekaip nesugeba sutvarkyti, praplatinti eismui pavojingo vos 4 km kelio nuo Rūdaičių iki Žibininkų. Prieš 10 metų Savivaldybė buvo parengusi Žibininkų kurortinės vietovės statuso studiją. Žibininkai, turintys „Atostogų parką“, HBH pramogų kompleksą, žirgynus, vandenlenčių parką „313 cable park“, pramogų parką „Boom park“, tapo dideliu poilsio traukos centru. Žibininkai atitinka visus kurortinei vietovei keliamus reikalavimus. Deja, studija nugulė stalčiuose, jos parengimui išleisti pinigai nuėjo vėjais. Vietovės statuso Žibininkams suteikimas stiprintų Kretingos rajono žinomumą. – „Atostogų parkas“ nuolatos keičiasi, atsiranda naujų poilsio erdvių, paslaugų. Smalsu išgirsti bent apie artimiausius įmonės planus. – Artimiausias projektas – pirmas Baltijos šalyse, kaip jį vadinu – pirties teatras: pirties poveikiui sustiprinti bus naudojama muzika, šviesos efektai. Plečiame 1–2 aukštų individualių gyvenamųjų namų statybą. Esame pastatę 22 namus ir planuojame dar apie 100 jų pastatyti. Projektavimo stadijoje yra 100 kambarių viešbučio projektas, kurio neskubiname, laukiame geopolitinės situacijos pagerėjimo, nes šiuo metu Vakarų europiečiai baiminasi ilsėtis pas mus dėl karo Ukrainoje, laiko mus pafrontės zona. ---
Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario, buvusio mero Juozo Mažeikos komentaras:– Kai Ričardas Jovaiša su bendražygiais pristatė svajonę – idėją Žibininkų laukuose statyti sveikatinimo kompleksą, pirma galvon šovusi mintis buvo – šitie vaikinai smarkiai atitrūkę nuo realybės. Tais metais investuotojai Savivaldybėje pasirodydavo ir išnykdavo. J. Jovaiša savo verslo idėją pristatyti atvažiavo su mokslo vyrais, ištyrinėjusiais mūsų žemės gelmių turtus, jų panaudojimo galimybes. Taigi iš tikrųjų padebesiais neskraidė. Neslėpsiu, Savivaldybėje ne vienas atsargiai žiūrėjo į šitą jo viziją, kuri tapo Kretingą ir Lietuvą garsinančiu poilsio, sveikatos stiprinimo ir sėkmingo verslo išsipildžiusi projektu.
|
|
