Ona Normanienė džiaugėsi savo sodyboje iš gležno augalo išaugintu ginkmedžiu.

Liepų gatvėje Kretingoje gyvenanti „Pajūrio naujienų“ skaitytoja Ona Normanienė norėjo pasidžiaugti kelerius metus itin puoselėtu, dabar jos sodyboje išvešėjusiu, rudenį savo lają ryškiai geltonai nusispalvinusiu, mūsų krašte palyginti dar retu augalu – ginkmedžiu.

„Man jis labai gražus: žiūriu pro langą, išeinu į kiemą ir gėriuosi. Turėti ginkmedį buvo mano svajonė, kurią pati ir išpildžiau – šiandieną medis auga saulėtoje pusėje, nebijo vėtrų, nėra įnoringas“, – kalbėjo O. Normanienė.

Tačiau taip buvo ne visuomet. Kai įsigijo nedidelį, maždaug 12–15 cm aukščio medelį vazonėlyje, net trejus itin rūpinosi ir puoselėjo jį: peržiem laikydavo apšviestoje verandoje, nes temperatūra joje nenukrisdavo žemiau nulio. „Vėliau su dabar jau amžinatilsį vyru Arnoldu pasodinome ūgtelėjusį medelį kieme. Artėjant ketvirtajai žiemai, vyras sukalė jam nedidelį šiltnamiuką, laukėme pavasario su įtampa – ar išsprogs, nes ginkmedis pumpurus išskleidžia vėlokai, tik balandžio pabaigoje. Viskas buvo gerai: medis išsprogo, suvešėjo, dabar jau jam ypatingos priežiūros nebereikia“, – pasakojo skaitytoja.

Ginkmedis kasmet stiebiasi, ir medis jau gerokai praaugo šeimininkę – siekia apie 2 metrus. Itin graži jo suvešėjusi laja: tiek žaliuojanti, tiek pasidabinusi aukso spalva. Tačiau kamienas gana laibas, storėja lėtai.

Su meile žvelgdama į savo išsvajotą ir išaugintą medį, O. Normanienė pasakojo, pirmąkart ginkmedį pamačiusi viešėdama Paryžiuje: „Jau anksčiau per televiziją buvau mačiusi šį medį, girdėjusi apie iš jo gaminamus vaistinius preparatus. Jo karpyta lapų forma – efektinga, o laja – dar labiau. Pagalvojau, kaip norėčiau tokį turėti savo kieme.“

Moters svajonė išsipildė, kai 2013-aisiais iš JAV atvyko artimi giminės ir jie sykiu apsilankė Japoniškame sode Mažučių kaime. Pamatė vazonuose pasodintus ir pardavinėjamus augalus, tarp jų – ir ginkmedį. Tuomet įsigijo mažą gležną medelį, kuris šiandieną savo grožiu atsidėkoja šeimininkei už rūpestį ir priežiūrą.

Kas rudenį moteris prisirenka ginkmedžio lapų, išsidžiovina juos tarp knygų, ir, atviravo, rašydama sveikinimus draugams ir giminėms, įdeda po lapelį kaip šilumos ženklą ir sveikatos palinkėjimą.

Ginkmedžio tėvynė – Azijos šalys. Tai – ligoms gana atsparus augalas, galintis ištverti didelius šalčius. Nereiklus dirvos sąlygoms. Yra žinoma, kad keli ginkmedžiai išgyveno net po Hirošimos miesto Japonijoje branduolinio bombardavimo.

O. Normanienė, buvusi ilgametė gydytoja, domisi ir šio augalo gydomosiomis savybėmis. Ginkmedis, arba Ginkgo biloba, yra vienintelis savo klasės atstovas, žemėje nėra likę jokių savo požymiais panašių medžių. Lapai savo sudėtyje turi medžiagų, gerinančių atmintį. Jų arbata naudota kaip atmintį gerinantis produktas jau tradicinėje kinų medicinoje. Šiais laikais ginkmedžio lapai naudojami gaminant atmintį gerinančius preparatus, jų lapuose yra flavonoido apigenino, pasižyminčio antivėžiniu veikimu.

• Rašyti komentarą (1)