– Maistui ir mokesčiams. Kol mūsų šeimyna didelė – mudu su vyru, du vaikai ir tėvukas, tol kažką pakeisti sudėtinga. Taip bus, kol vaikai užaugs ir taps savarankiški. Proto ribose kažko atsisakome, jei norime nusipirkti stambesnį daiktą ar išvykti kelionę, – tada tikslingai pataupome. Už ačiū niekas nieko neduoda, o pinigai ant medžių neauga.
Daiva GEČIENĖ:
– Neseniai persikrausčiau iš Mažeikių į Kretingą, gyvenu viena – man tai nauja patirtis po 30 metų: įsikūriau bute, o ligi tol gyvenau sodyboje. Mokesčiai už šildymą dar neatkeliavo, tad nežinau, kiek teks mokėti. Maistui daug neišleidžiu, nes maitinuosi sveikai, neperku greit paruošiamo maisto. Dabar mano prioritetas – asmenybės ugdymas, investuoju į mokslą, įvairius kursus.
Almina ir Milvydas
GASIŪNAI:
– Žmonai (abu juokėsi). O žmona? Siūlams. O jeigu rimtai, mes nesame iš tų, kurie skursta. Mums visko užtenka, bet skaičiuojant, daugiausiai pinigų išleidžiame maistui. Gyvename renovuotame name, šiluma nėra brangi. Esame iš Kauno, atvykome į Palangą, o dabar į Kretingą – siūlų žmonai. O iš tiesų – pasigrožėti Kretinga, pas jus labai skanus maistas.
Ernestas POCIUS:
– Šiuo metu – pramogoms. Nuolat Lietuvoje negyvenu: du mėnesius Didžiojoje Britanijoje, du gimtinėje. Daug keliauju – šįkart grįžau per Šveicariją, Austriją, mano darbas susijęs su kelionėmis. Pastebiu, kad Anglijoje maistas ir kitos prekės jau pigesnės, negu Lietuvoje. Tik būsto nuoma ten brangesnė – apie 1 tūkst. eurų, bet ir algos ten gerokai didesnės negu čia.
Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
