Brolis Astijus Kungys įtaigiai pasakojo apie išeivijos patriarchus, kuriuos jam teko laimė pažinoti.

Vėlinių išvakarėse Kretingos rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje buvo surengtas atminimo vakaras „Pranciškonų asmenybės: istorijos ir atminties ženklai“. Jo metu buvo prisimintos iškilios pranciškonų brolijos asmenybės – tėvai Placidas Barius (1920–2015), Paulius Antanas Baltakis (1925–2019), Pranciškus Gedgaudas (1920–2013), tarnavę užatlantėje ir savo tikėjimu, prasmingais darbais palikę gilų įspaudą ne tik pranciškonų brolijos, bet ir mūsų miesto, krašto istorijoje.

Buvo laimė pažinoti patriarchus

Apie užsienio lietuvių vyskupo pranciškono Pauliaus Antano Baltakio administracinę ir pastoracinę veiklą pranešimą skaitė ilgametė Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė pranciškonė pasaulietė Nijolė Raudytė, akcentuodama esminius biografijos ir veiklos faktus.

O atmintin įstrigusį vyskupo P. A. Baltakio paprastumą išskyrė gerai jį pažinojęs brolis pranciškonas Astijus Kungys. „Baltakis buvo lietuvių vyskupas už Lietuvos ribų, jis visą tarnystę skyrė Lietuvai per sovietinę okupaciją ir vėliau. Buvo laimė jį pažinti, sykiu gyventi Bruklino vienuolyne: tėvelis buvo toks paprastas, neišsiskirdavo savo rangu – pavalgęs nelaukdavo, kol kažkas nuneš indus, o pats pakilęs juos surinkdavo ir išplaudavo. Pakaitomis su kitais broliais valydavo ir bendrą mūsų poilsio kambarį. Nuo 11 iki 12 val. turėjo šventą maldos valandą, kurios laikydavosi visuomet ir visur, net keliaudamas „išeidavo į savo širdies kambarėlį.“

Brolis A. Kungys taip pat gyvai ir įtaigiai pasakojo ir apie tėvo Placido Bariaus asmenybę: „Tėvas Placidas buvo eruditas, labai tvarkingas, kalbėdavo įtaigiai, jo kalbų klausydavomės išsižioję. Jis drąsiai stodavo ir kaip lygiavertis kalbėdavosi su aukštais Vatikano dvasininkais. Tėvas Placidas buvo mūsų patriarchas, kurio dėka kaip nedalomas vienetas ligi šiol išliko jungtinė Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija čia, Lietuvoje, ir užjūryje. Jis buvo provincijos ministras nepriklausomybės priešaušriu ir jo dėka Lietuvoje buvo atkurta pranciškonų brolija, ir vieni pirmųjų brolių buvome tuometinis ketvirto kurso kunigų seminarijos klierikas Saulius Paulius Bytautas ir aš, tuomet dar pirmakursis studentas“, – svarbiausius tėvo P. Bariaus veiklos akcentus sudėliojo A. Kungys.

P. Barius parašė ir išleido apmąstymų ir pamokslų knygą „Meilei to negana“, kurios ištraukų, atitinkančių Vėlinių nuotaikas, paskaitė brolis Astijus.

Susirinkusieji klausėsi klebono Sauliaus Pauliaus Bytauto pasakojimo apie lietuvių pranciškonų apaštalavimą leidybiniu darbu.

Spaustuvei vadovavo per 50 metų

Kretingos katalikų parapijos klebonas teologijos daktaras Saulius Paulius Bytautas perteikė svarbų pranciškonų leidybinį darbą Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1951-ųjų iki nepriklausomybės Lietuvoje atkūrimo.

Nuo sovietinių represijų iš Lietuvos pasitraukę broliai pranciškonai įsikūrė JAV, rūpinosi lietuvybės puoselėjimu, spausdintu žodžiu kovojo už Lietuvos laisvę. Jie aktyviai užsiėmė kultūrine veikla, ypač – lietuviškų knygų, žurnalų ir laikraščių leidyba. Iš į JAV atvykusių tremtinių inteligentų pranciškonai sudarė stiprų redakcinį kolektyvą ir įkūrė spaustuvę. Jai nuo pat jos pradžios vadovavo Pranciškus Gedgaudas kunigas, pranciškonas, lietuviškos spaudos išeivijoje leidėjas.

Vakaro atmosferą šildė kanklininkės Vytautės Stonkutės (kairėje) ir smuikininkės Aleksandros Sofijos Otulak atliekama muzika.

Pranciškonų vienuolyne Niujorke P. Gedgaudas buvo įpareigotas organizuoti ir įkurti Lietuvių Katalikų spaudos centrą bei spaustuvę, kuriems pats vadovavo per 50 metų.  Čia buvo spausdinami pagrindiniai išeivijos leidiniai: „Šv. Pranciškaus varpelis“, „Darbininkas“, „Aidai“, „Ateitis“, „Karys“, „Į laisvę“, „Tėvynės sargas“, „Jaunimo žygiai“, „Lithuanus“, lietuvių katalikų savaitraštis „Amerika“. Tėvas Pranciškus gebėjo būti ir linotipininku, ir rinkėju, ir maketuotoju. Jis pirmasis JAV kompiuterizavo spaustuvę, kuri veikė iki 1991 m. Tačiau ir spaustuvę uždarius, dar iki 2006 m. toliau leido savaitinį laikraštį „Darbininkas“.

Nuo pat atvykimo į JAV pradžios į kultūros barus įsijungė ir pranciškonas Leonardas Andriekus (1914–2003), jis redagavo pranciškonų pradėtą leisti lietuvių kultūros „Metraštį“, kitus lietuviškus laikraščius ir žurnalus, išleido poezijos knygų lietuvių ir anglų kalbomis, buvo priimtas į Amerikos rašytojų draugiją.

Malda ir už neseniai mirusius brolius

Klebonas S. P. Bytautas išvien su Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos labdaros paramos fondo atstove Asta Pociene susirinkusiesiems įtaigiai „nupiešė“ Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos portretą. Vėliau vakaro dalyviai buvo pakviesti pagerbti tėvo J. A. Pabrėžos atminimą prie jo kapo koplyčios senosiose Kretingos miesto kapinėse.

Susikaupimo ir tikėjimo šviesos kupiną vakarą muzikos garsais užpildė ir pakylėjo merginų dueto – kanklininkės Vytautės Stonkutės ir smuikininkės Aleksandros Sofijos Otulak – atliekama muzika.

Bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už į amžinybę iškeliavusius vakaro metu paminėtus brolius pranciškonus: minint vyskupo P. A. Baltakio 100-ąsias gimimo metines, 105-ąsias vyskupo Pranciškaus Gedgaudo gimimo metines ir tėvo Placido Bariaus 10-ąsias mirties metines. Broliai, jiems dar gyviems prašant, palaidoti Kretingoje: vyskupas P. A. Baltakis – senosiose kapinėse, o tėvų P. Bariaus ir P. Gedgaudo urnos su iš užatlantės pargabentais palaikais saugomos Kretingos bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus giminės kriptoje.

Taip pat tąvakar buvo meldžiamasi už Kretingos ir Pakutuvėnų parapijose tarnavusius ir amžinybėn neseniai iškeliavusius kunigus pranciškonus – Kęstutį Reizgį, minint 15-ąsias jo mirties metines, ir Arūną Brazauską, minint 5-ąsias mirties metines.

• Rašyti komentarą (0)