Dziudo sportininkei Emėjai Beniušytei jos treneris Erikas Cchovrebovas ir mama Simona Beniušienė linki vieno – siekti savo svajonės.

Kretingiškė 13-metė Emėja Beniušytė, atstovaujanti dziudo klubui „Ardonas“ ir treniruojama Eriko Cchovrebovo, Lietuvos dziudo čempionate 52 kg svorio kategorijoje U-14 ir U-16 amžiaus grupėse iškovojo aukso medalius ir papildė savo apdovanojimų kolekciją. Joje – per 40 apdovanojimų, kuriems, merginos mamos Simonos Beniušienės teigimu, namuose jau yra paskirta atskira vieta.

„Per dvi dienas Emėja kovojo 7 kovas, ir tai yra daug. Tačiau mergaitė yra stipri, gero fizinio pasirengimo, o ir patirties – per visą galvą“, – treneris E. Cchovrebovas teigė, kad jo auklėtinė turi sukaupusi nemažai patirties, kurią pamažu naudoja ir tarptautinėse varžybose, kuriose susiduria su gerokai didesne konkurencija negu Lietuvoje.

Mergaitė gyvena sportu

Treneris E. Cchovrebovas įvardino dar vieną gerą savo auklėtinės savybę – Emėja nėra išlepusi, ir jos dar nesugadino laimėjimai bei dėmesys. „Jos tikslas visada – tik laimėti, todėl mergaitę tenka raminti, kai jai atitenka II vieta. Aš stengiuosi išmokyti susitvarkyti su nesėkmėmis ir sakau, kad kitąkart geriau yra pralaimėti, bet – pademonstruoti gerą gražią kovą“, – kalbėjo treneris.

Ryžtinga, užsispyrusi mergaitė dziudo pradėjo lankyti prieš ketverius metus, į dziudo salę užsukusi atsitiktinai kartu su kaimynu. Tuomet Emėja dar lankė Kretingos meno mokyklą ir mokėsi groti fortepijonu. Tačiau dziudo taip patiko, kad meno mokyklos ji atsisakė.

„Per ketverius metus ji yra praleidusi gal dvi tris treniruotes, ir tai – dėl labai svarbių priežasčių. Neleisti naudotis telefonu jai nėra bausmė. Bausmė – neišleisti į dziudo treniruotes“, – apie savo dukrą kalbėjo jos mama Simona. Ji sakė, kad kartu su vyru Mindaugu stebi dukters pažangą, pasiekimus, didžiuojasi ja ir mato, kad mergaitė gyvena vien sportu – ir po treniruočių lekia į kiemą pajudėti, be dziudo, Emėja dar lanko ir mergaičių futbolo treniruotes, kurios padeda ugdyti ištvermę, o ir šiame sporte mergaitė yra viena komandos lyderių.

„Aš negaliu nusėdėti vietoje – man reikia išsikrauti, man būtina judėti“, – teigė Emėja, kuri iš esmės kiekvieną savaitgalį gyvena varžybų – dziudo arba futbolo – ritmu.

Emėja su treneriais Deimante Aukštuolyte, kuri prieš kiekvienas varžybas mergaitei supina kasas, ir Eriku Cchovrebovu

Svajonė – pasiekti olimpiadą

„Emėjos laikas – tikslus aiškus grafikas, pagal kurį ji lanko mokyklą, treniruotes, valgo, miega ir ilsisi“, – paaiškino S. Beniušienė, kurios pastebėjimu, intensyvus sportinis gyvenimas dukrai netrukdo gerai mokytis. Emėja mokosi Marijono Daujoto progimnazijoje, ir jos pažymių vidurkis – daugiau kaip 9.

Kad galėtų lydėti į varžybas, dėl dukters mama pakeitė darbą. „Iš pradžių Emėja nenorėjo, kad mes, tėvai, stebėtume jos kovas, bet dabar jau priprato ir pati prašo, kad važiuotume kartu. Matydami dukters talentą, jos degančias akis, negalime jai nukirpti sparnų, tad iš paskutiniųjų stengiamės, kad tik ji galėtų vykti į varžybas“, – S. Beniušienė prisipažino, kad nejučiomis save palygina su dukra – jaunystėje ir pati sportavo, buvo lengvaatletė, jai labai patiko sportas, kuriuo ji irgi gyveno, tik tėvai ne kaskart galėjo išleisti į visas varžybas. Kalbėdama apie galimą dukters ateitį, S. Beniušienė pasvarstė, kad Emėja turi galimybių tapti įžymia sportininke arba trenere ir pritaikyti savo žinias, patirtį.

Pati E. Beniušytė neslėpė, kad jos svajonė – tapti ir pasaulio čempione, ir dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Visose varžybose Emėja parodo savo tvirtą charakterį.

Turi potencialo ir nebijo atakuoti

Treneris E. Cchovrebovas neabejojo, kad auklėtinės svajonės turi realaus pagrindo: „Emėja yra lyderė. Jau antrus metus iš eilės ji – Lietuvos rinktinės narė, ją pastebi ir kiti šalies treneriai. Ji turi potencialo startuoti ir Europos, ir Pasaulio čempionatuose, ji gyvena meile sportui ir yra jam atsidavusi.“

Anot jo, mergaitės stipriosios pusės yra vidinis užtaisas, sprogstamoji jėga, prigimtinis lankstumas ir gebėjimas pasirinkti kovos strategiją. Jį papildžiusi Emėjos mama pridūrė, kad duktė ant tatamio eina neturėdama jokių abejonių, kad jai nepasiseks.

„Mūsų klube apskritai yra susiformavęs geras merginų sportininkių branduolys – Emėja turi gerų draugių. Tai Ugnė Trakytė, Gintė Kazlauskaitė, Liepa Budrevičiūtė. Jos – bendraamžės, lipa viena kitai ant kulnų, ateis laikas, ir jėgos suvienodės. Su mergaitėmis daug dirba trenerė Deimantė Aukštuolytė, kurios indėlis į mergaičių pasiekimus yra didžiulis“, – teigė E. Cchovrebovas, neslėpdamas, kad treneriai neišvengia ir psichologinio darbo, kai sportininkus reikia mokyti susidoroti su baimėmis, išgąsčiu ar nusivylimu.

Ryšys tarp sportininkų ir trenerių mezgasi ne tik per treniruotes, bet ir stovyklose, kuriose vaikai mokosi savarankiškumo, bendravimo, ugdosi valią, keičiasi patirtimi. „Iš pradžių būdavo neramu – o kaip ten tam mano vaikui? Vis bijodavau, kad kas nors nenutiktų. Dabar esu rami, nes visiškai pasitikiu treneriais ir žinau, kad vaiku bus tikrai pasirūpinta“, – gerą žodį treneriams Erikui ir Deimantei skyrė S. Beniušienė.

• Rašyti komentarą (2)