„Sistema veikia, yra reikalinga ir padeda keisti žmonių gyvenimus, suteikdama galimybę tobulėti, persikvalifikuoti ar įgyti naujų žinių“, – teigė projekto veiklos ekspertas Andrius Bečys.

Šiuolaikiniame, sparčiai kintančiame pasaulyje nuolat atnaujinamos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos tapo aktualiomis vertybėmis. To, ką įgijome mokykloje ar universitete, dažnai nebeužtenka, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas mokymuisi visą gyvenimą. Pernai pristatyta pirmoji nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma „Kursuok“, suteikianti galimybę vienoje vietoje rasti aktualius kursus, o dirbantiems asmenims – pretenduoti į valstybės finansavimą.

,b>Tokia sistema – pirmoji Lietuvoje

Suaugusieji visame pasaulyje aktyviai skatinami nuolat tobulinti įgūdžius, gilinti žinias ir prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų. Nors Europos Sąjunga šiam tikslui skiria daug dėmesio ir išteklių, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio.

Nedirbantys asmenys gali pasinaudoti Užimtumo tarnybos siūlomais mokymais, pensinio amžiaus žmonėms prieinamos Trečiojo amžiaus universitetų veiklos, o dirbantiems asmenims tokių galimybių nebuvo. Dėl šios priežasties pradėtas įgyvendinti projektas „Mokykis visą gyvenimą!“ (MVG), kurio dalis – nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma „Kursuok“. Ji leidžia lengvai rasti ir pasirinkti aktualius mokymus, kuriuos galima apmokėti savo lėšomis arba pretenduoti į valstybės finansavimą pagal nustatytus prioritetus.

Europos socialinio fondo agentūros ir partnerių įgyvendinamo projekto „Mokykis visą gyvenimą!“, kurio dalis yra ir švietimo platforma „Kursuok“, veiklos ekspertas Andrius Bečys pasakojo: „Kursuok“ – pirmoji tokia sistema Lietuvoje, todėl vienas pagrindinių išmėginimų buvo sukurti patogią platformą, kurioje būtų integruoti įvairūs valstybiniai registrai, skirti automatizuotai tikrinti naudotojų duomenis apie išsilavinimą, užimtumą. Ne mažiau svarbus klausimas – mokymų kokybė. Ne visi mokymų teikėjai gebėjo rengti programas pagal platformos reikalavimus, todėl organizavome specialius mokymus. Augant kursų pasiūlai, teko sugriežtinti kokybės stebėsenos tvarką – kai kurias programas sustabdyti ar pašalinti iš sistemos. Tokių programų buvo šešios.“

Sulaukė didžiulio susidomėjimo

Vyriausybės strateginės analizės centro duomenimis, 30 proc. suaugusiųjų Lietuvoje nurodė, kad įsitraukti į mokymosi procesą dažniausiai trukdo finansiniai sunkumai – sudėtinga padengti mokymų kainą. Dar 26 proc. teigė, kad mokymąsi sudėtinga derinti su šeimos ir asmeniniais įsipareigojimais, o 22 proc. – su darbo grafiku.

Šie duomenys parodė, kad, norint paskatinti aktyvesnį suaugusiųjų dalyvavimą mokymuose, būtina kurti lankstesnes, labiau prieinamas ir individualius poreikius atitinkančias mokymosi galimybes.

„Analizavome kitų Europos šalių platformų pavyzdžius ir, pritaikę gerąją patirtį, 2024 m. sausio 23 d. pristatėme „Kursuok“. Iki tol nebuvo vieningos sistemos, kuri priartintų švietimo galimybes prie kiekvieno asmens. Anksčiau kompetencijų plėtra buvo skatinama per skirtingas tikslines grupes, projektus ir priemones. „Kursuok“ subūrė įvairius mokymų teikėjus ir institucijas, galinčias pasiūlyti įvairių sričių ir trukmės kokybiškus mokymus bei mokytis siekiančius asmenis“, – sakė A. Bečys.

Suaugusiųjų susidomėjimas „Kursuok“ platforma – milžiniškas. Tai parodė didelį poreikį turėti tokią sistemą Lietuvoje, o kartu – ir būtinybę ją tobulinti.

Platformoje šiuo metu įgyvendinami keli svarbūs pakeitimai. Registracija truks dvi savaites, o dalyviai, siekiantys valstybės finansavimo, bus atrenkami pagal konkursinę eilę – pirmenybė teikiama asmenims su negalia, regionų gyventojams ir tiems, kurie mokslus baigė prieš daugiau kaip dešimtmetį.

Tikimasi, kad nauji atrankos principai leis tikslingiau pasiekti tuos gyventojus, kuriems mokymosi galimybės ribotos, o poreikis atnaujinti profesines kompetencijas – didžiausias.

Baigė daugiau kaip 17 tūkst. žmonių

Platformoje savo lėšomis mokytis gali visi norintieji, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau pretenduoti į valstybės finansavimą gali tik 18–65 metų dirbantys asmenys. Ši amžiaus grupė pasirinkta todėl, kad tai – aktyviausias darbingo amžiaus laikotarpis, kai žmonės dažniausiai iekia atnaujinti ar keisti kompetencijas, prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ar persikvalifikuoti.

A. Bečys pateikia duomenis: šiuo metu sistemoje užsiregistravę daugiau kaip 260 mokymų teikėjų, o programų skaičius viršija 1,5 tūkst.

Per beveik dvejus metus „Kursuok“ sistemoje registravosi daugiau kaip 80 tūkst. naudotojų, buvo pasirašyta per 18,7 tūkst. mokymosi sutarčių, o mokymus baigė daugiau kaip 17,5 tūkst. suaugusiųjų. Įdomu, kad didžiąją dalį – apie 85 proc. – visų praėjusių metų dalyvių sudarė moterys, daugiausia 30–49 metų.

Duomenys rodo, kad moterys dažniausiai rinkosi skaitmeninių įgūdžių stiprinimo, dirbtinio intelekto pažinimo ir socialinių tinklų administravimo gebėjimų lavinimo programas, o vyrai – programavimo, procesų automatizavimo, dirbtinio intelekto įrankių taikymo ir kibernetinio saugumo mokymus.

Projekto veiklos ekspertas užsiminė, kad ateityje numatoma keisti prioritetus, įtraukiant ir asmenis, turinčius tik pagrindinį išsilavinimą. Šiuo metu mokymų dalyviai privalo turėti profesinę kvalifikaciją arba aukštojo mokslo diplomą. Taip pat svarstoma didinti amžiaus ribą iki 74 metų.

Populiariausi mokymai – IT, kalbos ir emocinė sveikata

Vieni populiariausių mokymų teikėjų platformoje – programavimo akademija „CodeAcademy“, VšĮ Užsienio kalbų mokymo centras ir sveikatos mokymų įmonė UAB „FMC Group“. Daugiau kaip 700 asmenų kėlė kvalifikaciją arba tobulino įgūdžius „CodeAcademy“ kursuose. Populiariausios programos – „Projektų valdymas“, „Duomenų apdorojimas naudojant Excel“ ir „Dirbtinio intelekto (ChatGPT)“ mokymai.

Užsienio kalbų mokymo centras pritraukė apie 1,2 tūkst. dalyvių – daugiausia į anglų kalbos B1 ir B2 lygio kursus.

„Žmonėms aktualu tobulinti anksčiau įgytas anglų kalbos žinias arba jas atnaujinti. Su kalbomis taip yra – jeigu nevartoji, jos užsimiršta. Populiarios ir vokiečių, ispanų, italų kalbos, tačiau jas dažniau renkamasi A1 ar A2 lygiu. Mokydami kalbų jaučiame, kaip žmonėms trūksta socializacijos – jie nori išsakyti nuomonę, diskutuoti, dalytis patirtimis, nesvarbu, kad ir koks ribotas jų užsienio kalbos žodžių bagažas būtų“, – sakė Užsienio kalbų mokymo centro direktorė Vilija Rinkūnienė.

„FMC Group“ mokymus baigė per 1 tūkst. asmenų. Didžiausio susidomėjimo sulaukia psichinės sveikatos stiprinimo mokymai, ypač kursai „Psichologinis asmens raštingumas“ ir „Profesinis perdegimas“. Mokymų teikėjų nuomone, šių mokymų populiarumą lemia šiuolaikinio gyvenimo tempas – vis daugiau žmonių patiria emocinį nuovargį, stresą ir perdegimą.

Prasidės antrasis projekto etapas

A. Bečys teigė, kad pavadinimas „Kursuok“ pasirinktas ieškant paprasto, įsimintino ir projekto esmę perteikiančio žodžio. Jis simbolizuoja judėjimą, veiksmą ir nuolatinį tobulėjimą – kvietimą mokytis, augti ir siekti tikslų.

„Didžiausias mūsų laimėjimas – žmonės, kurie jau pasinaudojo „Kursuok“ platformos teikiamomis galimybėmis ir sėkmingai įgyvendino savo mokymosi tikslus. Skaičiai rodo, kad sistema veikia, yra reikalinga ir padeda keisti žmonių gyvenimus, suteikdama galimybę tobulėti, persikvalifikuoti ar įgyti naujų žinių. Subūrėme mokymų teikėjų bendruomenę, kuri ne tik siūlo kokybiškas mokymosi programas, bet ir aktyviai, teikdama įvairius siūlymus, prisideda prie sistemos tobulinimo“, – sakė veiklos ekspertas.

Kitų metų pavasarį baigsis pirmasis projekto etapas ir prasidės antrasis – numatyta plėtra iki 2030 metų. Pirmajame etape sukurta švietimo platforma „Kursuok“, o nuo 2026 m. bus toliau plečiama MVG sistema – didinamos mokymosi galimybės ir gerinama prieiga prie švietimo bei įgūdžių tobulinimo programų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu kitąmet bendrą „Kursuok“ biudžetą sudarys 5,42 mln. eurų, o šių metų IV ketvirtį jis bus papildytas 3,92 mln. eurų.

Rugilė BALČIŪNAITĖ

„Santarvė“

• Rašyti komentarą (0)