Kretingos miesto ribos vis dar žymimos tradiciniu kelio ženklu.

Kai kiti šalies miestai ir miesteliai prie įvažiavimų jau seniai yra pasistatę riboženklius, įvažiavimą į Kretingą iš visų 4 pusių vis dar žymi tik tradiciniai kelio ženklai su užrašu „Kretinga“. Miestiečiai jau senokai pasigedo modernių riboženklių, tačiau jų vizijos dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis dar neįgyvendintos.

Vizija jau gimusi

„Į kokį miestą ar miestelį – Palangą, Radviliškį, Šiaulius, Kauną, Vilnių – beįvažiuotum, vakarais jų įvažiavimus apšviečia riboženkliai. Netgi darbėniškiai įsirengė iš tolo matomą miestelio ženklą. O mūsų Kretinga keliautojus pasitinka tamsiomis ribomis, gerai, kad iš tolo pasitinka švytintis bažnyčios bokštas ir namų žiburiai. Norėtųsi žinoti, kodėl Kretingos prieigos vis dar skendi tamsoje, ar valdžia numato kokius nors sprendimus dėl riboženklių“, – domėjosi „Pajūrio naujienų“ skaitytojai.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė mano, kad riboženklių būtinai reikėtų prie visų keturių įvažiavimų – atvykstant nuo Šiaulių, Palangos, Klaipėdos ir Darbėnų. „Nušvistų miesto veidas iš visų pusių, bet kodėl vis dar delsiama įrengti riboženklius, negalėčiau atsakyti. Žinau tiek, kad šios problemos sprendimas yra patekęs į rajono Strateginės plėtros planą“, – tvirtino seniūnė.

Kretingos rajono savivaldybės laikinai vyriausiojo architekto pareigas einantis vyr. specialistas Svajūnas Bradūnas, paprašytas pakomentuoti situaciją, kalbėjo: „Rajono vadovams pristačiau savo viziją, kaip turėtų atrodyti Kretingos miesto riboženkliai, – mano manymu, ši vizija turi stiprų užtaisą. O kai turi stiprią idėją, nuomonės visuomet išsiskiria: vieni – už, kiti – prieš, tarpinio varianto nėra. Todėl dar patys Savivaldybėje turime apsvarstyti ir idėją išgryninti, kad galėtume priimti bendrą sprendimą. Tikiuosi, kad artimiausiu metu riboženklių idėją pristatysime miesto bendruomenei. Žmonės turi patikėti, kad jiems to reikia. O jei bendruomenė priešinasi, jei idėja nepriimtina, gali daryti, ką nori, neįtikinsi. Suprojektavau Darbėnų miestelio riboženklį, tačiau darbėniškiai jau buvo aptarę, ko jie nori, todėl rezultatas buvo sėkmingas.“

Darbėniškiai patys ėmėsi iniciatyvos įrengti jų miestelio savitumą atspindintį riboženklį.

Darbėniškiai ėmėsi iniciatyvos Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys sakė, kad apšviestą riboženklį su žemaitišku užrašu „Darbienā – vėsė kelē ved čia“ darbėniškiai įsirengė iš lėšų, gautų įgyvendinant laimėtą Gyventojų iniciatyvų projektą. Riboženklis – kaldinto metalo darbai, apšvietimas, vėliavų stovai – kainavo 20 tūkst. Eur.

„Trejus metus teikėme projektą, ir tik iš trečio karto laimėjome. Užtruko, nes ženklo įrengimo darbus teko derinti su įmonėmis „Via Lietuva“, ESO. Deja, riboženklį tegalėjome įsirengti tik iš vienos pusės – nuo Kretingos, nes prie kelio tik čia tebuvo laisvos valstybinės žemės, o prie kitų trijų įvažiavimų į miestelį – privatūs sklypai“, – tai, kaip darbėniškiai įrengė įspūdingą miestelio riboženklį, prisiminė A. Poškys.

Kokia jo nuomonė, kodėl kretingiškiai ligi šiol dar neturi miesto riboženklių, A. Poškys samprotavo: „Gal todėl, kad politikų – daug, ir jie neturi vieningos nuomonės dėl sprendimo, vieniems patinka, kitiems – ne. O gal ir gyventojai iniciatyvos neparodo, jiems tai nėra svarbu. Mūsų miestelio bendruomenė iškėlė iniciatyvą, mes balsavome ir padarėme.“

Nelenktyniauja su kitais miestais

Situaciją, kodėl Kretinga vis dar neturi riboženklių, „Pajūrio naujienos“ aptarė su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi. „Ši problema Savivaldybėje nėra užmiršta. Buvome numatę įrengti paprastus riboženklius, tačiau permąstėme, kad Kretinga yra dvasingas, vienintelis ir nepakartojamas miestas, norėtųsi, kad tai atsispindėtų ir įvažiuojant į miestą. Stebėjome kitų miestų ženklus, bet kol kas neradome sprendimo – taip pat norisi, kad ženklas patiktų visuomenei. Kol tokio nėra, pinigų į balą neketiname mėtyti.“ Meras tvirtino, kad architekto S. Bradūno vizija jam patikusi, tačiau visuomenei jos dar neketiną pristatyti, kol ji nebus aptarta Savivaldybėje.

Riboženklio įrengimas, mero manymu, nėra lenktynės su kitais miestai. Ir jie nėra įstatymiškai privalomi. „Kai apsvarstysime ir suderinsime viziją su miesto bendruomene, tuomet ir imsimės konkrečių veiksmų. Manau, kad pinigų šiandieną labiau reikia tam, kad mokyklose sudėtume langus ar įrengtume vaikų žaidimo aikšteles“, – įsitikinęs A. Kalnius.

• Rašyti komentarą (15)