Tradicinis giminės susitikimas – atkurtoje šimtametėje sodyboje

Grigaičių ir Beniušių giminė prie senosios sodybos Juodupėnuose su svečiais.

Juodupėnuose, daugiau kaip prieš 100-ą metų statytoje, kretingiškių Inesos ir Dariaus Grigaičių pastangomis restauruotoje kultūros paveldui priskirtoje etnografinėje sodyboje, įvyko Grigaičių ir Beniušių giminės susitikimas – šias dvi gimines susiejo 1940-aisiais įvykusi Onos Beniušytės iš Alkos kaimo ir juodupėniškio Liudviko Grigaičio santuoka.

„Jeigu ne mano žmona Inesa, kažin, ar tie susitikimai apskritai įvyktų. Atsimenu, 2014-aisiais, surengėme pirmąjį, po penkerių metų – dar vieną. Dabar jau susitinkame kiekvienais metais – visa giminė žino, kad paskutinį birželio mėnesio savaitgalį reikia skirti visiems pasimatyti“, – D. Grigaitis sakė, kad įprastai tokiuose susitikimuose dalyvauja apie 50 suaugusiųjų ir per 10 vaikų – šių skaičius keičiasi pagal tai, kiek jų atsiranda ir paauga.

Susitikimas tradiciškai prasideda šv. Mišiomis Salantų bažnyčioje, po to visi eina į Gargždelės kapines, kuriose palaidoti Grigaičių ir Beniušių protėviai, apskritai – daug giminaičių.

Juodupėnai giminės susitikimams pasirinkti neatsitiktinai: pagal bažnytinius įrašus, kitus dokumentus sukurtą didelį giminės medį, saugomą sodyboje, matyti, kad visi keliai veda į Juodupėnus, kurie ir yra visų šaknys.

„Protėvių sodyba, statyta 1914-aisiais, sugriuvusi nebuvo, bet atkurti ją buvo daug darbo“, – sakė D. Grigaitis, sodybos restauravimo darbų ėmęsis 2018-aisiais. Ši sodyba yra tarsi Grigaičių ir Beniušių giminės muziejus, kuriame saugomi visiems brangūs dažniausiai buityje naudoti daiktai, fotografijos, dokumentai. „Visų giminaičių prašau – jeigu tik turite ką nors įdomaus, neškite ir vežkite į Juodupėnus, kur mūsų sodyboje tie daiktai bus išsaugoti ateities kartoms. Sodyba Juodupėnuose yra tarsi mūsų giminės, šeimos Rumšiškės“, – kalbėjo Darius, pasidžiaugęs, kad kasmet giminės susitikimai tampa vis turtingesni savo turiniu.

D. Grigaitis tęsė mintį: „Susitikę vis pakalbėdavome, kad mums reikia daugiau tautiškumo, etnografinio turinio. Tad šiemet vaišių stalas buvo išskirtinai žemaitiškas, pradedant kastiniu, cibulyne ir baigiant kitais žemaičių šeimininkių pagamintais skanėstais, o kadangi giminėje yra tautinius šokius šokanti Vitos ir Henriko Beniušių pora, jie pasirūpino, kad į susitikimą atvyktų ir Salantų kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Salanta“, pavyko mums pasikviesti ir Kretingos rajono kultūros centro armonikininkų ansamblį.“

Liaudiškos muzikos ir šokių atlikėjai giminės susitikimą pavertė didele įsimintina švente – ji tapo tarsi nedidele gegužine, kurioje visi mokėsi tautinių šokių, dainavo, linksminosi.

„Kitais metais giminės susitikimas negalės būti prastesnis, atvirkščiai, – galvosime, ką daugiau gero galime nuveikti, kad mūsų sambūriai įgytų dar didesnę prasmę“, – nuotaikingai kalbėjo D. Grigaitis.

• Rašyti komentarą (0)