Kaip Kretingoje atsirado seniausi Lietuvoje barokiniai vargonai

Vargonų vamzdynai

Vargonų klavišai

Kretingoje besilankantys Lietuvos ir užsienio turistai vis stebisi – kiek daug tokiame nedideliame mieste yra užregistruotų šalie rekordų. Pajuokaudami net tarsteli – bene kretingiškiai mėgsta pasigirti. Taip jau sutapo, kad Kretingoje nemažai išskirtinių istorinių detalių. Vis dėlto kai kurių rekordų nebūtų be sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių ir kaimynų indėlio. Vienas tokių rekordų – seniausi Lietuvoje barokiniai vargonai.

Ne vieną Kretingoje fiksuotą rekordą galima aptikti Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei bažnyčioje. Tik įėjus akys užkliūva už seniausių šalyje bažnytinių durų, ne vienas aikteli pamatęs aukščiausią medinį altorių, smalsesni aptinka seniausias renesansines duris, užsukę į kriptą pamato sunkiausią ir seniausią sarkofagus. O dar vieną rekordą neretai praeina, nes jo ieško visai ne ten. Kiekvienas bažnyčios lankytojas galvą pakelia į garbingoje bažnyčios vietoje esantį balkoną – ten tikisi išvysti galingus vargonus. Tuos, kuriuos Kretingos miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius 1619 m. nupirko Švedijoje. Esą jiems užgrojus pirmą kartą, suskilo bažnyčios skliautai ir buvę jie balsingesni už Kražių davatkas ir Beržoro ubagus. Deja, šie vargonai neišgyveno Antrojo pasaulinio karo. Užtat kukliai bažnyčios kamputyje stovi kiti vargonai – gal balsingumu skliautų ir neskaldantys, bet užtat seniausi Lietuvoje barokiniai. Kai kur dar pavadinami seniausiais grojančiais vargonais šalyje.

Kuklios bažnyčios nekuklus turtas

Seniausių grojančių vargonų pėdsakai iš Kretingos veda pas kaimynus – į Gintališkės kaimą Plungės rajone. Čia ant kalniuko stūkso medinė Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia. Jos pirmtakė buvo pastatyta dar 1730-iaisiais, po beveik pusšimčio metų Pacų giminė vietoje jos pastatė naują, o šioji perstatyta 1845 m. Simboliška, kad Gintališkės seniūniją XVI a. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas padovanojo Jonui Chodkevičiui – Kretingos įkūrėjo ir bažnyčios statytojo Jono Karolio tėvui.

Deja, sunku pasakyti, kada tiksliai Gintališkės bažnyčioje buvo pastatyti seniausi barokiniai vargonai. Apie juos bažnyčiose inventoriniuose dokumentuose užsimenama 1873-iaisiais, o pačioje XIX a. pabaigoje vietoje jų pastatyti nauji.

Galbūt senieji vargonai taip ir būtų sudūlėję, jei ne žinomas vargonų restauratorius, muzikologas Rimantas Gučas. Būtent jis šalia naujesnių Gintališkės bažnyčios vargonų pastebėjo senučiuką, suklypusį ir ketvirtą šimtmetį skaičiuojantį instrumentą. Tuo metu Gintališkės parapijoje lėšų restauracijai nebuvo, todėl vargonų specialistas pasirūpinti instrumentu pasiūlė pranciškonams. Naujo tūkstantmečio pradžioje – 2001 m. – Gintališkės ir Kretingos bažnyčių atstovai pasirašė sutartį, pagal kurią senieji vargonai Kretingos bažnyčiai išnuomoti vienam šimtmečiui. Taip prasidėjo šių vargonų atgimimas.

Senieji vargonai prieš restauravimą Nuotr. vargonai.com

Vargonai – lyg pacientas

Tik pasirašius sutartį, senieji vargonai į naujuosius namus neiškeliavo. Tačiau buvo beregint išgelbėti nuo dulkėjimo ir jiems netinkamų laikymo sąlygų. Vargonus, lyg sunkų pacientą, savo globon perėmė prieš kelerius metus veikusi restauravimo įmonė „Vilniaus vargonų dirbtuvė“, vadovaujama vargonus atradusio R. Gučo.

Čia ir buvo nustatyta, kad vargonų pagaminimo data – apytiksliai 1680-ieji. Remiantis restauratorių tyrimais buvo nustatyta, kad Gintališkės bažnyčios vargonai buvo gaminti Kuršo meistro, tačiau jo pavardė išnyko istorijos vingiuose. Susiaurinti vargonų pagaminimo geografiją padėjo tam tikrų vamzdžių dekoravimo tipologija – juose įspausti taškeliai. Ant vargonų rastas įrašas „1744“ žymi ne jo pagaminimo, bet remonto datą. Restauratoriai, lyg kokie detektyvai, išsiaiškino, kad jų „gydomi“ vargonai greičiausiai stovėjo Gintališkės apylinkių dvare, mat jų tipas – ne bažnytinis, o saloninis.

Vargonų restauracija užtruko dvejus metus. Restauratorių laukė didžiulis iššūkis – vargonai vos laikėsi rėmuose, bebuvo likusi oro dėžė, mechanizmas ir keli vamzdžiai. Į pagalbą teko pasitelkti ir latvių specialistus – jie pagamino naujus metalo vamzdžius, restauravo liežuvėlinį registrą. „Vilniaus vargonų dirbtuvių“ ataskaitoje rašoma, kad iki 2003-ųjų buvo restauruota instrumentinė vargonų dalis, dar po metų atlikti istoriniai tyrimai, atidengta ir restauruota vargonų korpuso viršutinė dalis, durelės. Prireikė restauruoti sugriuvusią klaviatūrą, pagaminti dvejas jaujas pleištines dumples, drožinius. Atkurti tautinių motyvų ornamentai. Juos ir šiandien galima pamatyti apsilankius Kretingos bažnyčioje. Iš autentiško detalių išliko prospekto vargonų spinta, registro Trompet pėdos, vienas principalo ir keletas medinių vamzdžių, oro skirstymo dėžė ir mechanika.

Vargonais žavisi pasaulinės žvaigždės

Po ilgo restauracijos proceso iš Gintališkės vargonai į Kretingą atgabenti 2004 metais. Instrumentas saugiai patalpintas Kankinių koplyčioje. Dar prieš atgabenant vargonus į Kretingą, restauratoriai akcentavo, kad senieji barokiniai vargonai Lietuvoje yra vieni iš nedaugelių, turinčių trumpąją oktavą. Būtent ji vargonininkams suteikia galimybę senąją vargonų muziką atlikti autentiškai. Ši išskirtinė vargonų savybė netrukus jiems atnešė pasaulinę šlovę.

Jau restauruotus barokinius vargonus 2014 m. Kretingos bažnyčioje pastebėjo senosios muzikos tyrinėtoja ir atlikėja Renata Dubinskaitė, tuomet bažnyčioje koncertavusi su ansambliu „Canto Fiorito“. Netrukus, minint Kretingos bažnyčios jubiliejinius metus, buvo surengtas I tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis. Anuomet festivalio prodiuserė „Pajūrio naujienoms“ pasakojo, kad pirmą kartą išvydus vargonus Kankinių koplyčioje, iš karto tapo aišku, kad jiems tai netinkama vieta. Koplyčia paprasčiausiai buvo per maža – atlikėjai galėjo panaudoti vos kelis registrus. Įjungus jų daugiau, koplyčioje garsai tiesiog netilpo.

Būtent tuomet buvo priimtas sprendimas vargonus perkelti į bažnyčios erdvę. Vargonai dar kartą tapo restauratorių „pacientu“. Instrumentą reikėjo išmontuoti, į pagalbą atvyko net užsienio specialistai. Tačiau nuo tada – 2017 metų – vargonais gali pasigrožėti visi, kas lankosi Kretingos katalikų bažnyčioje. Jie, nors kukliai, bet atvirai stovi kairėje bažnyčios pusėje, priešais Šv. Pranciškaus altorių. Daugelį metų stovėję apleisti, dabar vargonai skamba kiekvieną vasarą, per Tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį. Unikaliu instrumento skambesiu žavisi ne tik klausytojai, bet ir pasaulinio lygio vargonų muzikos žvaigždės.

Diana JOMANTAITĖ-JONAITIENĖ

• Rašyti komentarą (1)