|
|
|
Grįžęs į Lietuvą ėmėsi kirpėjo profesijos
Neseniai kirpėjo profesiją pasirinkęs 25-erių kretingiškis Karolis Gricius keliaudamas įgijo vertingos patirties, taip pat atrado ir išbandė save. Su „Kuprinės“ skaitytojais jaunuolis pasidalino, su kokiais sunkumais susidūrė tapęs naujoku kirpėjo profesijoje. Save atranda gimtinėje Pabaigęs Pranciškonų gimnaziją jaunuolis išvyko svetur, kad galėtų įgyti patirties. „Pirmiausia išvykau į Daniją – norėjau išbandyti gyvenimą užsienyje, pamatyti, kaip sekasi gyventi savarankiškai“, – prisiminė jis. Vis dėlto Karoliui Danija nepatiko, nepritapo nei prie aplinkos, nei prie gyvenimo tempo. Tačiau grįžęs į Lietuvą jis sulaukė pasiūlymo nuvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Tai jam pasirodė puiki proga, todėl šį pasiūlymą priėmė ir šioje šalyje praleido dvejus metus. Įsitvirtinti kitoje šalyje nėra lengva, ypač pradžioje. „Viskas nauja, reikia išmokti kalbą, prisitaikyti prie kitokios kultūros. Pradžioje jautiesi svetimas, viską tenka pradėti nuo nulio“, – patirtimi dalijosi K. Gricius, atskleidęs, kad svetimoje šalyje jis ilgėjosi artimųjų. Amerikoje jam sekėsi gan neblogai. Darbas – stabilus, gyvenimo sąlygos – geros. Tačiau ilgainiui jis pradėjo jaustis vienišas, trūko šeimos, artimų draugų, gimtosios kalbos ir galiausiai pačios Lietuvos atmosferos: „Taip supratau, kad noriu kurti savo gyvenimą čia, Lietuvoje, kur jaučiuosi savas.“ Kol kas dabar išvykti iš Lietuvos Karolis neplanuoja. Vaikinui kilo noras susikoncentruoti į savo tikslus gimtojoje šalyje. Čia jis jaučiasi gerai, mato perspektyvą, nori augti ir įsitvirtinti. Tačiau pašnekovas užsiminė, kad niekada nesako niekada, nes gyvenimas gali netikėtai pasisukti. Paklausus, kodėl, jo manymu, jauni žmonės išvažiuoja į užsienį, pašnekovas atsakė, kad dažnai dėl geresnių finansinių galimybių ir noro pakeliauti po pasaulį. „Kai kurie tiesiog nori pabėgti nuo rutinos ar nežino, ką tiksliai nori veikti gyvenime – tai tarsi laikinas sprendimas“, – svarstė jis. Dauguma vaikino bendraamžių išvyko į užsienį. Kai kurie po mokyklos, kiti vėliau. Tačiau šiuo metu yra ir grįžusių. Ypač grįžta tie, kurie nori kurti šeimą Lietuvoje ar pradėti savo verslą. „Atrodo, kad vis daugiau jaunų žmonių supranta, kad Lietuvoje irgi galima rasti savo vietą“, – teigė Karolis. Kasdienybėje trūko kūrybiškumo Karolis visada turėjo estetinį pojūtį ir domėjosi stiliumi, bet ilgą laiką dirbo fizinius darbus: buvo kurjeris ir užsiėmė žmonių perkraustymu. Nors patirtis ir buvo teigiama, jam trūko kūrybiškumo. Galiausiai suprato, kad jis nori dirbti tai, kas jam išties patinka. Kūrybiškumas, dinamiškumas ir, žinoma, bendravimas su žmonėmis leido jam atrasti kelią į kirpėjo profesiją. Kai atrado šią sritį, jis suprato, kad čia jo vieta. Kirpėjo profesija K. Griciui visada kėlė smalsumą. Vaikinui patiko stebėti, kaip per kirpimą galima pakeisti žmogaus įvaizdį, nuotaiką. „Norėjau darbo, kuriame galėčiau kurti, bet tuo pačiu ir bendrauti su žmonėmis. Tai tarsi menas, bet labai praktiškas“, – kalbėjo Karolis. Pradžioje kiek trūko drąsos. Jaunuoliui viskas atrodė per daug nauja. Tačiau Karolis teigė, kad iš prigimties yra kruopštus, kūrybiškas ir greitai besimokantis. Kirpėjui labai svarbu kantrybė, estetinis pojūtis, bendravimo įgūdžiai ir noras nuolat tobulėti. Mokytis kirpti pradėjo „Mooza“ akademijoje Klaipėdoje, kuri buvo puiki vieta jam įgauti stiprius pagrindus ir įkvėpimą. „Esu pradedantysis – tai mano pirmieji metai kirpimo srityje, bet jaučiuosi stipriai tobulėjantis ir įgijęs nemažai pasitikėjimo“, – sakė K. Gricius. Patinka eksperimentuoti Šiuo metu jis dirba grožio salone Palangoje ir jau turi nemažai realios praktikos su klientais: „Kiekvienas apsilankymas – tai nauja patirtis ir galimybė augti, – tikino kirpėjas. – Rezultatas, kurį matai iškart, labai motyvuoja.“ Įkvėpimo Karolis semiasi iš socialinių tinklų, tokių, kaip „Instagram“ ir „TikTok“, taip pat ir iš kirpėjų bendruomenės. Kretingiškis mokosi iš geriausių ir stengiasi taikyti tai, kas aktualu šiandien. Pačiam jam labiausiai patinka modernūs vyriški kirpimai ir klasikiniai tvarkingi stiliai. Jaunuolis sakė, kad jam patinka eksperimentuoti, tačiau darbe svarbu išlaikyti balansą tarp naujovių ir to, kas tinka konkrečiam žmogui, kadangi kiekvienas klientas – individualus. Didžiausias iššūkis – klientų lūkesčiai. „Kartais jie nežino, ko nori, ir tavo darbas yra tai išsiaiškinti, pateisinti jų viltis. Taip pat labai svarbu neprarasti koncentracijos net ir po ilgos darbo dienos“, – patirtimi dalinosi Karolis. Šiandien kirpėjo profesija gali būti patraukli jaunimui. Jei tik žmogus nori kūrybinės ir dinamiškos veiklos. Kirpėjo profesija leidžia kurti, bendrauti, o su socialiniais tinklais galima save parodyti labai plačiai. „Ypač populiarūs vyriško kirpimo meistrai barberiai, plaukų stilistai, taip pat tie, kurie specializuojasi dažymuose ar unikaliuose kirpimuose“, – tikino K. Gricius. Būti vyru kirpėju nebėra naujiena. Ypač vyriško kirpimo meistrų, vadinamųjų barberių, dabar yra nemažai, kai kurie net labai garsūs. „Pats seku kelis profesionalus socialiniuose tinkluose. Lietuvoje vyrų kirpėjų daugėja, ir tai labai sveikintina“, – savo mintis dėstė kirpėjas. Karolis sakė, kad gal kai kam pradžioje ir gali pasirodyti neįprasta dirbti grožio srityje, kaip vyrui, tačiau iš tikrųjų viskas priklauso nuo požiūrio ir profesionalumo: „Vis daugiau vyrų renkasi šią sritį ir tai nebėra keista. Jei esi geras savo srityje, lytis neturi reikšmės.“ Šiuo metu jaunuolis nori visiškai susikoncentruoti į vyrišką kirpimą – gilinti žinias, tobulinti techniką, geriau suprasti šios srities subtilybes. Jam svarbu įvaldyti vieną kryptį iki galo, o ateitis parodys, ar norės plėsti veiklą ir į moterų kirpimą. Vaikino tikslai yra aiškūs, jam svarbu tobulėti iki profesionalaus meistro lygio, kurti stilių ir galbūt ilgainiui turėti savo studiją, net pabandyti mokytis kitur. Jam svarbu sukaupti kuo daugiau patirties ir plėsti savo klientų ratą, tai pat dalyvauti mokymuose. Savo ateitį jis nori sieti su dabartine profesija, todėl tolimesnėje ateityje kyla noras kurti savo prekės ženklą ir išskirtinį stilių.
Marija KALNIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
