|
|
|
Ne per seniausiai Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro jaunųjų patarėjų tarybos veikloje dalyvauti pradėjo ir kretingiškė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtinė Evelina Beržanskytė. Šešiolikmetei ši patirtis dar visai nauja, tačiau ji pasidalino, su kokiais iššūkiais susiduria ir ko ši bendruomenė siekia ateities kartoms. Pradžia ir organizacijos veikla Eveliną dalyvauti Jaunųjų patarėjų tarybos veikloje paskatino noras atstovauti jaunimo balsui ir pamatyti, kaip realiai veikia sprendimų priėmimas. „Norėjosi ne tik kalbėti apie problemas, bet ir prisidėti prie jų sprendimo arba bent skleisti žinią apie jas“, – sakė mergina. Jos, kaip Jaunųjų patarėjų tarybos narės, kasdienybę dar sunku nusakyti, ji remiasi patirtimi ir būsimais planais. Tačiau kol kas jos veiklą sudaro dalyvavimas įvairiuose renginiuose, susitikimuose, vykimas į forumus ir renginių organizavimas. Paklausta, ko ji išmoko, Evelina atsakė, kad dar per trumpai dalyvauja šiose veiklose. Nors pridūrė, kad visai neseniai ji ir jos bendruomenė turėjo pirmą susirinkimą. Būnant ten ji sužinojo gerokai daugiau apie Šiaurės šalis ir patį biurą. „Mane nustebino tai, kad patys žmonės, dirbantys ten, tikrai atspindi tas vertybes ir net remia jas, pavyzdžiui, turi „Vegan policy“ dėl gyvulininkystės išskiriamo anglies dvideginio. O mane įkvėpė tai, kad pagaliau jautiesi išgirstas ir esi apsuptas žmonių, kurie nori kažką pakeisti ir padaryti teigiamą poveikį“, – kalbėjo E. Beržanskytė.
Pagrindiniai Jaunųjų patarėjų tarybos tikslai yra siekis „atnešti“ jaunimo idėjas, nuomones ir požiūrį į Šiaurės ministrų biurą. „Įprastai taryboje diskutuojama tokiomis temomis, kaip lyčių lygybė, tvarumas, emigrantų integracija, jaunimo problemos, inovacijos, problemų sprendimas ir šiaurės šalių kultūra“, – pasidalino Evelina. Įsitraukia į pasaulines problemas E. Beržanskytė dalinosi, kad iš tiesų labai maža dalis jaunimo domisi politika, tuo labiau būtent šia konkrečia sritimi. Tačiau mergina tai pat pastebėjo, kad daugėja jaunų žmonių domėjimasis politika: „Tikiuosi, ateityje situacija pagerės.“ Šiaurės šalyse jaunimui labai aktualūs klimato kaitos klausimai, psichikos sveikata, lygybė, ypač lyčių ir LGBTQ+, tvari ekonomika ir kokybiškas švietimas. Lietuvoje šalia panašių temų vis dar itin ryškūs su migracija, socialine nelygybe, galimybėmis regionuose, švietimo kokybe ir emocine sveikata susiję iššūkiai. „Taip pat dažnai keliami pilietinio aktyvumo, politinio pasitikėjimo ir įsitraukimo klausimai“, – papildė gimnazistė. Šiaurės šalys pasižymi stipria dalyvavimo kultūra. Jaunimo tarybos realiai įtraukiamos į sprendimų priėmimą, dažnai veikia kaip savivaldybių partneriai, yra aiškūs ir skaidrūs mechanizmai. „Lietuva galėtų pasimokyti iš jų stabilumo, ilgalaikio požiūrio į jaunimo įgalinimą ir nuoseklaus įtraukimo į politikos formavimą ne tik simboliškai, bet ir praktiškai, nuo vietos savivaldos iki nacionalinio lygio“, – atkreipė dėmesį E. Beržanskytė. Šiuo metu kyla klausimas, ar išties jaunimo balsas yra girdimas priimant sprendimus regioniniu lygiu. Mergina paaiškino, kad tai labai priklauso nuo savivaldybės. Kai kur jaunimo nuomonė iš tiesų įtraukiama, pavyzdžiui, per jaunimo tarybas, apklausas, konsultacijas. Tačiau kitur tai dar vyksta formaliai ar net paviršutiniškai. „Norėtųsi daugiau sistemingumo ir realios grįžtamosios vertės už jaunimo pastangas“, – mintis išsakė jaunoji tarybos narė. Bendradarbiavimas tarp Lietuvos jaunimo organizacijų ir Šiaurės šalių išties egzistuoja. Ypač per programas, tokias kaip „Nordplus“, Baltijos–Šiaurės šalių jaunimo programą, tačiau, kaip Evelina sakė, ji galėtų būti dar intensyvesnė. „Vyksta daug mainų, projektų, bet trūksta ilgalaikių iniciatyvų ar sisteminio bendradarbiavimo pagrindo“, – tikino E. Beržanskytė, įvardinusi, kad, jos manymu, geriausi projektai ir iniciatyvos, kurios atspindi bendradarbiavimą tarp šalių, yra „Nordplus Youth Exchange“, „Baltic Sea Youth Platform“ ir įvairios NVO partnerystės. Ateities planai Ateityje didžiausias potencialas slypi klimato kaitos, psichikos sveikatos, švietimo inovacijų srityse, taip pat – stiprinant jaunimo politinį raštingumą ir dalyvavimą demokratiniuose procesuose. Po penkerių metų Evelina Jaunųjų patarėjų tarybą įsivaizduoja kaip tvirtą, nuosekliai veikiančią jaunimo platformą: „Tai galėtų būti tarpinė grandis tarp jaunimo organizacijų ir politikos formuotojų, turinti realų poveikį ir skatinanti įtraukų, regioninį dialogą su kitų šalių jaunimu.“ Ši patirtis merginai parodė, kad tarptautinis bendradarbiavimas nėra tik tarpvalstybiniai susitarimai ar oficialūs vizitai. Tai ir kasdienis ryšys tarp žmonių, jaunimo ir organizacijų. „Supratau, kad net ir būdami mažos šalies jaunimo atstovais, galime turėti balsą platesnėje erdvėje“, – patirtimi pasidalino šešiolikmetė. Su neribotu biudžetu Evelina kurtų ilgalaikį tarpregioninį jaunimo centrų tinklą, skirtą tarptautinėms jaunimo stovykloms, mainams ir projektams, apimantiems klimato pokyčius, emocinę sveikatą, lyderystę ir socialinį verslumą. „Tai būtų vietos, kuriose jaunimas iš Šiaurės šalių ir Lietuvos galėtų ne tik mokytis vieni iš kitų, bet ir kartu kurti sprendimus, kurie būtų pristatomi realiems politikos formuotojams“, – apibendrino E. Beržanskytė.
Marija KALNIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
